Miškuose netoli Pabradės besitreniruojantis šauktinis Domantas tarnybą pasirinko savo noru ir nesigaili.  

„Labiausiai patinka kolektyvas, ko gero, nes vis tiek susigyveni per 9 mėnesius su žmonėmis, jie tampa broliai“, – teigė šauktinis, eilinis Domantas Krasauskas.  

Kario duona patinka. Po privalomosios tarnybos Domantas sako, jog taps profesionalu – tarnaus gimtojoje Klaipėdoje. 

„Šiek tiek gal reikėtų mažiau teorinio rengimo ir daugiau praktikos į pačius miškus. Galbūt pačią programą šiek tiek orientuoti į šiuolaikinius laikus, pavyzdžiui, Ukraina parodė dronų kovas“, – svarstė šauktinis. 

LNK stop kadras.

Lietuvos tikslai dideli – iki 2030 metų turėtų diviziją. Tačiau kol kas karių mūsų šaliai trūksta, tad valdžia žada kelti atlyginimus, gerins socialines sąlygas.  

„Tikrai norime turėti geresnes sąlygas, kad daugiau galėtume pritraukti karių. Kitas dalykas, jog nurašome labai jaunus savo karininkus ir šioje vietoj 56 metų asmenims būtų galima pridėti galimybę 4 metams pratęsti tarnybą“, – pranešė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. 

„Tai, kas yra dabar pasiūloma – 7 proc.  – yra geras žingsnis, nes, manau, vejamės infliaciją, šiek tiek motyvuojame karius“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. 

Privalomąją karo tarnybą atlikę jaunuoliai tapę profesionalais uždirba apie tūkstantį eurų. Tačiau gauna priedus, taip pat pinigus būsto nuomai. Įgyvendinus pasiūlymus, nuo liepos realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip dviem šimtais eurų „į rankas“.  

„Atlyginimai pastaruoju metu tikrai ganėtinai neblogi, pastoviai auga ir, manau, su laiku tikrai paprastam šauktiniui be problemų bus galima išsisukti su atlyginimu“, – akcentavo D. Krasauskas. 

LNK stop kadras.

Divizijai trūksta ne tik modernios karinės technikos – artilerijos, šarvuočių – nėra ir kas šią techniką valdys. Skaičiuojama, kad dar reikia maždaug 5 tūkst. karių. 

„Reikia didinti mūsų pajėgumus, reikia plėsti ir tą daryti sparčiai, įgyvendinant VGT sprendimą dėl mūsų divizijos suformavimo iki 2030 metų. Reikia pakankamai greitai plėsti personalo skaičių“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė. 

Siūlymams gerinti kariams sąlygas ir didinti jiems algas pritaria ir konservatoriai. Tačiau jų pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad to, ką siūlo dabartinė ministrė – per mažai. 

„Nėra kažkuo labai įspūdingas. Iki 10 proc. augimas, 7 proc. gerai, bet tai nespręs fundamentalių problemų, jeigu norime proveržio pritraukiant mūsų jaunus žmones į kariuomenę“, – savo nuomone dalinosi buvęs krašto apsaugos ministras. 

Pasak L. Kasčiūno, tikslams pasiekti reikia, kad kasmet kariuomenė pasipildytų tūkstančiu karių, kol kas pasipildo 200–300. 

„Ką ministerija atneša, tai yra labai svarbus, bet ganėtinai mažas žingsnis. Užtikrina, kad nepritrūktų žmonių Lietuvos kariuomenėje ir kad mūsų divizija, apie kurią čia svajojame, iš tikrųjų taptų realybe“, – sakė G. Jeglinskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Priekaištų Krašto apsaugos ministerijai turi ne tik opozicija. „Nemuno aušros“ vadovas sako, kad ministerijoje daug brangių nesužiūrėtų pirkimų ir ministrė dėmesio jų kontrolei skiria per mažai. 

„Viskas tvarkoje ką ji daro, bet kai šeimininko nėra namuose, tai pelės pradeda stipriai šeimininkauti ant stalo. Turime informacijos, kurie pareina iš eilinių darbuotojų arba iš eilinių kariuomenės specialistų, tai nėra gerai“, – tikino Remigijus Žemaitaitis. 

„Krašto apsaugos ministerija nėra tokia išsiskirianti, kai kalbame, pavyzdžiui, apie socialinius reikalus. Ten yra dar didesnės sumos, bet, atrodo, visiems aišku, kur tai yra panaudojama. Tai kiekvienas minosvaidis, kiekvienas infrastruktūros objektas, Vokietijos brigada ir kiekvienas atlyginimas kariui, man atrodo, yra be galo aiškūs ir visiškai skaidrūs“, – pabrėžė D. Šakalienė.

Nuo liepos siūlomiems pakeitimams įgyvendinti gali prireikti papildomai beveik dvidešimt milijonų eurų.