Žmogaus veiklos pėdsakai vandenyje pastebėti, vykdant požeminio vandens stebėseną pagal naująją Valstybinę aplinkos monitoringo programą 2024–2029 metams.

„Požeminio vandens pokyčiai sunkiai pastebimi, bet reikšmingi. O žmogaus veikla, net ir netiesioginė, gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kiekvienas tyrimas padeda ne tik įvertinti esamą būklę, bet ir užtikrinti vandens kokybę tiek gamtiniu, tiek vartojimo požiūriu“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Arustienė.

Pirmą kartą atlikti vaistų likučių tyrimai

Praėjusiais metais pirmą kartą šalies požeminiame vandenyje atlikta vaistinių medžiagų likučių stebėsena.

Šie tyrimai vykdyti 39 vietose: požeminio vandens mėginiai imti iš skirtingose Lietuvos vietovėse esančių natūralių šaltinių, valstybinio monitoringo gręžinių, atvirų ir priekrantinių vandenviečių gręžinių ir potencialių taršos objektų – sąvartynų bei valymo įrenginių stebėsenos gręžinių, kur tikėtina didesnė tarša.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, vaistų likučių rasta Matuizų, Varėnos, Kleboniškių, Jankiškių vandenvietėse, Utenos šaltinyje, prie Kariotiškių sąvartyno, šalia valymo įrenginių Vilniuje ir Lazdijuose.

Šešiose tyrimo vietose požeminiame vandenyje rasta prieštraukulinio vaisto karbemazepino, Varėnos vandenvietėje rasta diatrizoato – kontrastinės medžiagos, naudojamos rentgeno tyrimo metu, Jankiškių vandenvietėje – benzotriazolo.

Iš visų identifikuotų junginių užfiksuota didžiausia koncentracija – ibuprofeno, tačiau ji nustatyta tik šalia uždaryto Kariotiškių sąvartyno, diklofenako rasta Vilniaus valymo įrenginių aplinkoje.

Lietuvos geologijos tarnyba praneša, kad vaistų likučiai į aplinką dažniausiai patenka kartu su nuotekomis, iš valymo įrenginių ir iš sąvartynų, į kuriuos patenka nepanaudoti produktai, taip pat nepakankamai gerai išvalytas nuotekas naudojant žemės ūkyje laistymui.

Ištyrus 120 stebėjimo taškų nustatyta, kad daugumoje vietų vanduo išlieka natūraliai švarus, tačiau maždaug 20 proc. vietų užfiksuoti žmogaus veiklos pėdsakai – padidėję nitratų, amonio ar fosfatų kiekiai.

Pavyzdžiui, Arimaičių šaltinyje nitratų koncentracija viršijo leistiną 50 mg litre ribą, Balbieriškio šaltinyje fosfatų kiekis siekė 1,34 mg litre, kai leistina riba – 0,7 mg litre.

Natūralios anomalijos

Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad požeminio vandens sudėtis priklauso nuo geologinių sąlygų, o kai kuriose Lietuvos vietose gamta pati lemia anomalijas.

Požeminis vanduo, pasižymintis itin didele sulfatų koncentracija ir mineralizacija bei viršijantis geriamojo vandens reikalavimus užfiksuotas Biržų ir Pasvalio regione, kur arti žemės paviršiaus paplitę gipso turintys uolienų sluoksniai: Karajimiškio poste, Salomėjos, Smardonės šaltiniuose, Iciūnuose ir Baltajame šaltinyje.

Pietų Lietuvoje – Darsūniškio ir Druskelės šaltiniuose – rasta daug chloridų ir natrio.

Nustatyta, kad pajūrio ir pelkėtose vietovėse požeminis vanduo turi daug organinės medžiagos – dešimt kartų leistiną ribą viršijęs permanganato skaičius aptiktas Kintuose, Rūgaliuose (Šilutės rajone) ir Margiuose (Varėnos rajone).

Anomalios cheminės sudėties gruntinis vanduo nėra tinkamas kasdien gerti ar buityje, bet, kol jame nėra žmogaus veiklos sukeltų cheminės sudėties pokyčių ar pavojingų cheminių medžiagų, jis vertinamas kaip geros cheminės būklės, pažymi Lietuvos geologijos tarnyba.

Šie vertinimai grindžiami kasdieniais vandens lygio matavimais automatiniais davikliais 65 gręžiniuose ir cheminės sudėties tyrimais. Pastarųjų mėginiai paimti iš 86 gręžinių ir 34 šaltinių visoje Lietuvoje.