Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“, pristatęs naujausius šių metų švietimo įstaigų reitingus.

„Žiūrint į savivaldybių paveikslą, kurių Lietuvoje yra 60, galima matyti, kad vienose savivaldybėse merai ir savivaldybių vadovybė labai sureikšmina stogus, kitose langus, kitose grindis. Kitose sureikšmina mokytojus, jų aplinką. Trečiose labai sureikšmina mokinių pasiekimus, domisi jais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, paklaustas, kodėl Kaune moksleivių rezultatai gerėja.

„Jeigu, pavyzdžiui, kokioje nors Akmenėje meras pasikviečia mokyklų vadovus ir sako: Brangieji, duosiu viską, ko norit, bet rezultatai kasmet turi gerėti, jie gerėja“, – pridūrė jis.

Vilnius savivaldybių reitinge pagal mokinių pasiekimus ir švietimo rodiklius iš pirmos vietos šiemet nukrito į antrąją.

„Kalbant apie Vilnių, Vilniuje visada buvo didžiausios žirklės. Yra ir labai daug stiprių mokyklų, ir silpnų nemažai. (...) Jeigu pernai ir šiemet į atrankines mokyklas konkursai yra penki į vieną vietą, jūs suprantat, ko šeimos ieško? Jos ieško gerų mokyklų. Vilniuje, vadinasi, per mažai jų yra“, – teigė „Reitingai“ redaktorius.

Trečioje vietoje rikiuojasi Marijampolė, ketvirtoje – Šiauliai, penktoje – Palanga.

„Jeigu iš kiekvienos savivaldybės į pirmąjį 60-uką arba pirmąjį šimtuką bent viena gimnazija patenka, tai viskas yra gerai su tos savivaldybės švietimo lygiu“, – kolegą papildė „Reitingų“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

Į pirmąjį šimtuką – be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – anot jos, yra patekusios kelios Marijampolės, Alytaus, Šiaulių ir Mažeikių gimnazijos.

Gintaras Sarafinas. L. Balandžio / BNS nuotr.

Rokiruotė viršūnėje

Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, reitingų lentelėje kaip ir pernai pirmauja Vilniaus licėjus. Tačiau iš antrosios vietos daugiau nei ketvirtį amžiaus nepajudinamą Kauno technologijos universiteto gimnaziją išstūmė Vilniaus jėzuitų gimnazija, pernai buvusi ketvirtoje vietoje. KTU gimnazija iš antros nukrito į trečiąją.

Į ketvirtą vietą pakilo M. Biržiškos gimnazija, o į penktą vietą vietą nusmuko pernai trečioje vietoje buvusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija.

Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose ir toliau pirmauja Klaipėdos licėjus, o į antrą vietą pakilo pernai penketuke iš viso nebuvusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Netolimoje ateityje šią gimnaziją „Reitingai“ planuoja perkelti prie atrankinių gimnazijų, nes ji vėl gavo teisę atsirinkti mokinius. Į trečiąją poziciją iškilo Kauno „Saulės“ gimnazija, ketvirtojoje – privati Vilniaus „Saulės“ gimnazija. Į penktą vietą iš antros nukrito Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.

Kalbant apie Vilnių, Vilniuje visada buvo didžiausios žirklės.

Gimnazijų reitingai sudaryti remiantis pernai metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkiais, kiekvieno egzamino svarbą diferencijuojant pagal jų svarbą, priimant į aukštąsias mokyklas bei abiturientų gausą juos laikant.

Labiausiai atsižvelgta į lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų vidurkius, šiek tiek mažiau – anglų kalbos egzamino, istorijos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų vidurkius.

Vertinta ir kiek kiekvienos gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus – šiuos duomenis „Reitingams“ pateikė pačios gimnazijos. Viso praėjusiais metais gimnazijas baigė 27 tūkst. 242 jaunuoliai. Gimnazijos pateikė, kad studijas užsienyje rinkosi 825 abiturientai, tačiau realus išvykusių skaičius gali būti gerokai didesnis.

Pagal moksleivių pasiekimus pradinių mokyklų ir progimnazijų reitinge pirmauja Vilnius ir Kaunas. Kalbant apie pagrindines mokyklas, anot „Reitingų“, išties aukštą lygį pavyksta palaikyti Plungės, Visagino, Lazdijų, Prienų, Kėdainių, Klaipėdos ir Kauno rajono pagrindinėms mokykloms.

Universitetų lyderiai išlieka nepakitę

Geriausiųjų universitetų penketuko pirmos trys reitingų vietos išlieka nepakitusios: pirmoje rikiuojasi Vilniaus universitetas, antrojoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), trečioje – Kauno technologijos universitetas (KTU). Pastarasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetui šiemet nusileido 1,09 balo.

„Jau trečius metus nuožmiausia kova tarp universitetų vyksta dėl antros ir trečios vietų. Ir tai yra gera žinia stojantiesiems, nes tai rodo universitetų administracijų pastangas siekiant kokybės įvairiais aspektais“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Kaune veikiantis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), o penktoje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, esantis sostinėje.

Tarp privačių universitetų lyderystę toliau išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Tarp kolegijų kaip ir pernai lyderiauja Vilniaus – pirmoje vietoje – bei Kauno – antroje vietoje – kolegijos. Trečioje vietoje liko Lietuvos inžinerijos kolegija, kuri atsirado prie Kauno technikos kolegijos prijungus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Klaipėdos valstybinė kolegija, penktoje – Lietuvos jūreivystės akademija.

Pasak „Reitingų“, privačių kolegijų geriausiųjų trejetukas gerokai pasikoregavo – taip atsitiko didžia dalimi dėl valstybės kolegijoms pradėtų taikyti naujų mokslo veiklos reikalavimų. Į pirmą vietą iš antros pakilo Šv. Ignaco Lojolos kolegija, antroje vietoje rikiuojasi per vieną poziciją pakilusi Lietuvos verslo kolegija, trečioje – SMK Aukštoji mokykla.

Atlyginimų žirklės – gerokai skiriasi

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais universitetų absolventai įsidarbina ganėtinai tolygiai, tačiau jų atlyginimų žirklės, praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo, stipriai skiriasi.

„Reitingų“ duomenimis, 2023 metais, praėjus 18 mėnesių po pirmos pakopos bakalauro ir vientisųjų studijų bei antrosios pakopos magistrantūros, rezidentūros ir profesinių studijų, didžiausiais atlyginimais išsiskiria LSMU alumnai: jie gauna 3383 eurų ir atitinkamai 5238 eurų atlyginimą. Po trečios, doktorantūros, studijų pakopos geriausiai uždirba Klaipėdos universiteto alumnai – 7898 eurų.

Kalbant apie privačius universitetus, po pirmos ir trečios pakopų studijų geriausiai uždirba ISM absolventai: 2579 eurų ir 6234 eurus, o po antros – Balstogės universiteto filialo (BUF) Vilniuje alumnai – 8644 eurų.

„Reitingų“ teigimu, Lietuvos universitetai buvo vertinami pagal 42 skirtingus parametrus, kurie sugrupuoti į penkis kriterijus: didžiausias dėmesys kreiptas į universitetų alumnų sukuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių nuomonę bei jų vykdomą mokslo, meno ar sporto veiklą bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui.

Mažesnis dėmesys skirtas studentų ir studijų rodikliui, konkuravimui tarptautinėje studijų erdvėje bei universitetų esamą ir ateities akademinį personalą.