„Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigos reikalauja ypač aukštų skaidrumo ir atskaitomybės standartų, o veikla neatsiejama nuo visuomenės ir žurnalistų bendruomenės pasitikėjimo. Todėl situacijos, susijusios su reikšmingomis finansinėmis aplinkybėmis ir vengimas jas paaiškinti, pagrįstai kelia abejonių dėl institucijos vadovo patikimumo“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė asociacija.
Tokią poziciją ŽPA išsakė po to, kai dabartinis Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Audrys Antanaitis nurodė, kad jo pirmtakas D. Radzevičius savo vaikams perrašė jam beveik 60 tūkst. eurų siekiančią organizacijos skolą.
Anot A. Antanaičio, buvusiam vadovui atiduoti šių pinigų bent artimiausiu metu sąjunga neišgalės ir to daryti kol kas neketina.
ŽPA pabrėžė, kad aukščiausias skaidrumo standartas taikytinas ir LŽS – „organizacijai, kuri imasi iniciatyvų atstovauti žurnalistų bendruomenei ir deleguoti atstovus į įvairias tarybas bei kitas viešąsias institucijas“.
Be to, ŽPA vertinimu, šioje situacijoje susidaro interesų konflikto ir asmeninės naudos siekio regimybė.
„D. Radzevičius, ilgą laiką vadovavęs organizacijai ir buvęs atsakingas už jos finansų valdymą, palieka situaciją, kurioje organizacija turi reikšmingų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimą jam pačiam, o vėliau šis reikalavimas perleidžiamas jo vaikams, – teigia asociacija. – Net jei tokie veiksmai būtų formaliai teisėti, pats jų pobūdis ir kontekstas gali atrodyti kaip siekis išsaugoti asmeninę naudą ir kartu išvengti reputacinės žalos.“
LŽS įsiskolinimai Žurnalistų etikos inspektoriaus šeimai, pasak ŽPA, gali sukelti interesų konfliktą D. Radzevičiui vertinant šios organizacijos narių galimus pažeidimus.
Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog žurnalistų etikos inspektoriumi Seimas skiria nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietį. Inspektorius atleidžiamas iš pareigų, kai nebeatitinka tokio reikalavimo.
ŽPA valdybos nuomone, paaiškėjus tokiai situacijai D. Radzevičius nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir neturėtų eiti institucijos, vertinančios žiniasklaidos etiką, vadovo pareigų.
„Jei D. Radzevičius situaciją visgi suvokia kitaip, ŽPA valdyba mano, jog šį klausimą turėtų spręsti Seimas, kaip minėtąjį pareigūną skirianti ir atleidžianti institucija“, – rašoma pranešime.
Nemano, jog turėtų trauktis iš pareigų: mano sąžinė rami
D. Radzevičius nemano, jog turėtų trauktis pareigų. Jis tikino kreipęsis į Visuomenės informavimo etikos asociaciją bei Lietuvos žurnalistų sąjungą (LŽS), prašydamas įvertinti, ar jį delegavusios organizacijos turi teisinių, moralinių ar etinių pretenzijų.
„Dėl mano veiklos įsivertinimo, aš įsivertinau ir esu nusiuntęs laišką ir Visuomenės informavimo etikos asociacijai, kuri mane delegavo kandidatu, ir LŽS, kad jie įsivertinų, ar kaip tie, kurie Seimui mane siūlė, turi man kokių nors teisinių, moralinių ar etinių (…) pretenzijų. Mano sąžinė rami. Dirbu visą laiką teisėtai, teisingai, atvirai ir sąžiningai“, – Eltai ketvirtadienį teigė D. Radzevičius.
„Kitos organizacijos, kurios yra nesusijusios su sąjungos veikla ir greičiausiai neturi pilnos, teisingos ir tikslios informacijos, gali reikšti nuomonę ir nepasitikėjimą, bet jeigu ją reiškia, būtų gerai, kad tą darytų turėdami tikslią ir teisingą informaciją, bet ne tik viešosios erdvės daliniais trupiniais pateiktą informaciją“, – aiškino jis.
D. Radzevičius pažymėjo, kad iš pareigų pasitrauktų tuo atveju, jei jį delegavusios organizacijos pareikštų teisinių, moralinių ar etinių pretenzijų. Vis tik D. Radzevičius tvirtina kol kas tokių signalų nesulaukęs ir teigia, kad viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis paskleista nepatikrinta bei tikrovės neatitinkanti informacija.
Aš neužrašiau jokios skolos, o dar dirbdamas Lietuvos žurnalistų sąjungoje, prieš išeidamas, perleidau reikalavimų teisę į atlyginimą – ne į skolą, o į atlyginimą ir tame neturiu jokių interesų konfliktų.
„Jeigu organizacijos, kurios mane delegavo, turi kokių nors pretenzijų – teisinių, etinių, moralinių – aš iškart dedu pasitikėjimo mandatą, kuris buvo duotas, dėkoju už tai, kad buvau. Ir tada viešojoje erdvėje galėsiu ginti save ir galbūt net savo šeimos narius, jeigu reikės, tame tarpe paneigdamas ir tikrovę neatitinkančią informaciją“, – sakė jis.
„Man atrodo, ir aš tikrai žinau, kad per tas keletą dienų buvo viešai paskleista neoficialios, neformalios ir nepatikrintos, klaidingos informacijos“, – komentavo D. Radzevičius.
„Aš neužrašiau jokios skolos, o dar dirbdamas Lietuvos žurnalistų sąjungoje, prieš išeidamas, perleidau reikalavimų teisę į atlyginimą – ne į skolą, o į atlyginimą ir tame neturiu jokių interesų konfliktų“, – Eltai nurodė jis.
D. Radzevičius: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba negali nagrinėti žurnalistų etikos klausimų
Savo ruožtu D. Radzevičius aiškina, kad jis, kaip Žurnalistų etikos inspektorius, negali nagrinėti žiniasklaidos ar žurnalistų etikos klausimų, todėl ŽPA teiginiai, anot jo, yra melas.
„Viena organizacija paskelbė viešai informaciją, neva Žurnalistų etikos inspektorius gali nagrinėti žiniasklaidos ar žurnalistų etikos klausimus. Tai melas ir dezinformacija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė jis.
„Pagal Visuomenės informavimo įstatymą tokios funkcijos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba seniai neturi. Žurnalistų ir žiniasklaidos etika rūpinasi tik savireguliacija – Visuomenės informavimo etikos asociacija“, – teigė D. Radzevičius.
BNS rašė, kad D. Radzevičiaus kandidatūrą į žurnalistų etikos inspektorius pateikė Visuomenės informavimo etikos asociacija. Pernai balandį jai bendru sutarimu pritarė Seimo Kultūros komitetas, o birželį parlamentas priėmė galutinį sprendimą skirti D. Radzevičių į pareigas.
Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas BNS trečiadienį sakė, kad tvirtinant D. Radzevičiaus kandidatūrą komitetui nebuvo žinoma apie tuomečio LŽS vadovo veiksmams perrašytą skolą.
Praėjusią savaitę iš LŽS pasitraukė grupė žurnalistų. Viena jų – Daiva Žeimytė-Bilienė – pareiškė su kolegomis tokį sprendimą priėmusi, nes „organizacijos veikloje ir finansų valdyme trūksta skaidrumo bei aiškios atskaitomybės nariams“.
Anot žurnalistės, pernai birželį LŽS skola siekė daugiau nei 239 tūkst. eurų. Tarp jų – 59,7 tūkst. eurų skola D. Radzevičiui.
A. Antanaitis žurnalistams trečiadienį sakė, kad vidinę organizacijos skolą sudaro neišmokėti atlyginimai, taip pat įsiskolinimas bendrovei „Juozapas pas žurnalistus“, kurios akcininkė yra ir LŽS.
Pats D. Radzevičius praėjusią savaitę BNS neigė, kad jam LŽS yra skolinga. Jis taip pat pabrėžė, kad 2025 metų pradžioje organizacija neturėjo jokių išorinių skolų.
D. Radzevičius LŽS paliko 2025 metais, kai tapo žurnalistų etikos inspektoriumi. Prieš tai sąjungai jis vadovavo 22 metus.
Naujausi komentarai