Žūti avarijoje bus daugiau šansų, nei mirti nuo vėžio? Pereiti į pagrindinį turinį

Žūti avarijoje bus daugiau šansų, nei mirti nuo vėžio?

2016-08-10 12:10

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 m. avarijos bus dažniausių mirties priežasčių penketuke. Jeigu niekas nepasikeis, žūties avarijoje rizika bus didesnė, nei mirti nuo vėžio ar Alzheimerio ligos. Įvairiose pasaulio valstybėse surinkti statistiniai duomenys skelbia, kad nuo 40 iki 90 proc. avarijų keliuose kyla dėl psichologinių veiksnių.

Žūti avarijoje bus daugiau šansų, nei mirti nuo vėžio?
Žūti avarijoje bus daugiau šansų, nei mirti nuo vėžio? / Tomo Raginos nuotr.

Daug veiksmų vienu metu

Didžiausią riziką patekti į avarijas turi jauni ir garbaus amžiaus vairuotojai, tačiau skiriasi priežastys, dėl kurių šios vairuotojų grupės klysta. Jauni vairuotojai avarijas neretai sukelia dėl per didelio greičio, vairavimo apsvaigus ir rizikingų sprendimų – pasirenkama netinkama vairavimo strategija bei taktika. Vyresnio amžiaus vairuotojai dažniau daro persirikiavimo klaidų, nepastebi ženklų, jų reakcija daug lėtesnė. Šios klaidos atsiranda ne dėl vairuotojo elgesio, bet dėl su amžiumi ar sveikatos būkle susijusių pokyčių.

Kiekvieną savaitę išgirstame teiginių, kad reikia didinti eismo saugumą, galvoti apie vairuotojų rengimo permainas, tačiau visai nekalbama apie psichologinius veiksnius, kurie gali daryti įtaką vairuotojo priimamiems sprendimams prie vairo.

Vienas sėkmingo vairavimo garantų – rega, tačiau dažniausiai akcentuojamas tik jos aštrumas, bet ne regėjimo laukas. Abu šie faktoriai kinta dėl vairuotojo amžiaus ir dėl įvairių ligų. Susiaurėjęs periferinis matymo laukas gali trukdyti matyti kelio ženklus, pėsčiuosius ar net kitus automobilius. Vairuojant labai svarbi ir atmintis, vaizdinis aplinkos suvokimas, sugebėjimas sutelkti dėmesį ir jį perkelti. Taip pat žmogus, sėdintis prie transporto priemonės vairo, turi sugebėti vienu metu atlikti kelias funkcijas: stebėti eismo sąlygas, kelio ženklus, valdyti automobilį, išlaikyti dėmesio lauke maršrutą, kuriuo važiuoja. Beje, nereikia pamiršti, kad visa tai daroma pokalbių ar muzikos fone. Visus šiuos veiksmus koordinuoja mūsų smegenys, kurios sujungia visą informaciją, analizuoja ir paverčia konkrečiais veiksmais.

Padeda tyrimai

Pačiam žmogui labai sunku įvertinti visas šias savo funkcijas, o juolab pasakyti, kiek gerai jos veikia. Kiekvienas mūsų galime jausti, kad pablogėja dėmesio koncentracija ar sulėtėja reakcijos greitis, bet atsakyti, kiek pablogėjimas yra reikšmingas, pačiam sudėtinga. Psichologai nesudėtingais testais gali gana tiksliai įvertinti įvairias dėmesio, atminties charakteristikas, stebėti, kaip gretai atsiranda nuovargis, kaip greitai vairuotojas gali atlikti kelis veiksmus vienu metu, kaip koordinuoja judesius ir gali pasakyti, ar pokytis kelia grėsmę saugiam vairavimui.

Tyrimai pasaulyje ir Lietuvoje įrodo, kad remiantis psichologinių testų rezultatais, galima prognozuoti vairavimo sunkumus. Izraelyje vienoje pervežimų kompanijoje buvo vykdomas eksperimentas: visi dirbantys vairuotojai buvo įvertinti psichologiniais testais, jiems papasakota apie rezultatus ir vairavimo riziką, o vėliau pasiūlyti mokymai, kaip būtų galima padidinti vairavimo saugumą. Eksperimento rezultatai parodė, kad per metus įvairių eismo nelaimių skaičius tirtoje kompanijoje smarkiai sumažėjo. Šie rezultatai atskleidė, kad transporto ir eismo psichologijos žinios gali būti naudingos tiek vairuotojui, tiek profesionalioms, su vairavimu susijusios įmonėms.

Baimė vairuoti

Psichologai pripažįsta, kad būsimi vairuotojai susiduria ir su vairavimo baime. Ji dažniausiai yra susijusi su asmenine patirtimi po eismo įvykių arba situacijų, kai avarijose nukenčia artimi žmonės. Vis dėlto pastebėta, kad iki 8 proc. visų vairuotojų, net ir nepatyrusių avarijų, bijo vairuoti. Dažnai baimė yra susijusi su tam tikromis situacijomis eisme. Pavyzdžiui, vairuotojai baiminasi važiuoti naktį, lyjant, esant slidžiai kelio dangai, kai kurie baiminasi sustoti įkalnėse ir pan. Dažniausiai baimė yra susijusi su įgūdžių stoka ir jų vertinimu. Taigi pirmasis žingsnis, kurio reikėtų griebtis vairuotojui – gilinti žinias. Naudingiausia šiuo atveju susirasti supratingą vairavimo instruktorių, kuris padėtų sukaupti ir įgyti vairavimo žinių bei sugebėtų padrąsinti. Nemaža dalis vairuotojų, nors ir turi pakankamai gerus vairavimo įgūdžių baiminasi vairuoti. Jų galvoje nuolat kirba mintys, kad nutikus avarinei situacijai nesugebės tinkamai sureaguoti, kad vairuodamas nervina aplinkinius arba jiems kelia grėsmę. Tokie vairuotojai visuomet sėkmingai išlaiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau atsisako vairavimo dėl blogo savęs vertinimo.

Lenkijoje veikiančios "Renault" vairavimo mokyklos direktorius Zbignewas Weselis teigia, kad didelę baimę vairuoti jaučiantis asmuo gali rodyti tiek emocinių, tiek ir fizinių simptomų. Dažniausiai tai būna stresas, nerimas, baimė ir netikrumo, nepasitikėjimo jausmas bei dusulys, svaigulys, prakaitavimas, o kraštutiniais atvejais – net alpimas.

"Pradedantieji vairuotojai paprastai bijo pajudėti į įkalnę, baiminasi intensyvaus eismo, nepažintų situacijų ar net nežinomo kelio maršruto", – baimių pavyzdžius pateikia vairavimo ekspertas.

Jo teigimu, visi šie netikrumo jausmai pakeičiami vos pradėjus mokytis saugaus vairavimo. Daug sunkiau, kai vairuotojas yra kamuojamas, kaip minėjome, psichologinių sunkumų. Specialistas šiuo atveju ragina nebijoti kreiptis į psichologus ir paprašyti jų patarimo. Amaksofobija (baimė vairuoti) dažniausiai įveikiama žmogų pratinant prie automobilio vairavimo ir pašalinant įvairias, su tuo susijusias neigiamas emocijas.

Visos fobijos įveikiamos

Vairavimo baimė žmones priverčia atsisakyti ir važiavimo automobiliu. Psichologai visa tai aiškina labai paprastai – pasąmonė siunčia signalą vengti visko, kas atrodo baisu, o kartu baimės jausmas vis intensyvinamas. Jeigu turite automobilį, tačiau bijote juo važiuoti, pradėkite viską pamažu. Pirmiausia automobiliu įveikite mažus atstumus nuošaliomis gatvelėmis, kur eismo srautas yra visai negausus, palaipsniui važiuokite į gatves, kuriose eismo intensyvumas didesnis. Tegul automobilyje skamba ir jums patinkanti muzika. Ne vienas atliktas muzikos psichologinio poveikio tyrimas atskleidė, kad tinkama muzika leidžia žmogui atsikratyti įtampos ir labiau susitelkti į vykdomą užduotį.

Teigiamai veikti gali ir artimas žmogus, su kuriuo jaučiatės ramūs. Venkite žmonių, kurie įsakmiu tonu gali jums pradėti nurodinėti, kaip elgtis prie vairo. Nepamirškite ir savitaigos. Kiekvieno mūsų protas yra labai galingas ginklas, galintis padėti pasiekti teigiamų pokyčių ir vairuojant. Prieš pradėdami vairuoti paprasčiausiai sau pakartokite keletą kartų, kad nėra jokios priežasties nesėsti prie vairo, įsivaizduokite, kaip puikiai atrodote automobilyje ir kaip gerai jį vairuojate.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra