Žuvęs dailininkas gyvas knygoje

Prieš trejus metus žuvusio klaipėdiečio dailininko Algimanto Jusionio kūryba gyva ne tik jo artimųjų ir talento gerbėjų mintyse - praėjusį penktadienį pristatytas jo darbų almanachas.

Pasak dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės, šio dailininko paveikslai - neramios, maištingos kūrėjo dvasios dienoraščiai. Jie ir spalvingi, skatinantys norą gyventi, ir kartu niūrūs, verčiantys susimąstyti apie gyvenimo prasmę.

Būtent apie ją dailininkas ir mąstė tikruosiuose savo dienoraščiuose. Ištraukos iš jų puikuojasi knygos puslapiuose.

Žinomas kūrėjas, nuo 1996-ųjų vadovavęs Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriui, nesulaukė savo penkiasdešimtmečio. 2004-ųjų vasarą jubiliejinę parodą tapytojo artimiesiems teko rengti be jo.

Pačioje kūrybos brandoje išėjęs dailininkas po savęs paliko ne tik tuštumą - vietoje A.Jusionio liko jo darbai ir svarus indėlis į šiuolaikinį meną.

Nenuostabu, kad knygos „Kai tapau - aš gyvenu“ pristatyme dalyvavo visas būrys A.Jusionio gerbėjų.

Renginyje I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje eiles skaitė dailininko bičiuliai, atskubėjo artimieji ir studentai, kuriems jis nuo 1992-ųjų dėstė Klaipėdos universiteto vizualinių menų katedroje.