Žvejai atsikrato pasenusių laivų

Nepaisant kilusio šurmulio, kad žvejams skiriama parama už laivų likvidavimą gali būti apmokestinama, ryžtingiausieji savo turtą jau leido pjaustyti.

Sąlygos - griežtos

Žuvininkystės departamento duomenimis, su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA) sutartis pasirašė 16 laivų savininkų, dar 4 kompensacijas už supjaustytus laivus turėtų gauti 2006 metais. Departamento direktoriaus Aido Adomaičio teigimu, šiemet kompensacijoms už supjaustytus laivus numatyta per 20 milijonų litų. Dalis lėšų bus skirta iš vadinamojo Europos Sąjungos žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (2004 -2006 metais - 24 milijonai litų ir apie 17,5 milijono litų iš Lietuvos biudžeto).

Prieš pasirašydami sutartis su NMA, likviduojamų žvejybos laivų savininkai turėjo sudaryti sutartį ir su įmone, kuri tralerius likviduos.Toji įmonė turi laivą „išmėsinėti“, surūšiuoti metalo, izoliacijos medžiagas, medienos, plastmasės dirbinius ir išduoti užsakovui pažymą apie atliktus darbus.

Įsipareigojimų turi ir pjaustomo laivo savininkas. Jis per 3 dienas nuo laivo atidavimo turi informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą, kokioje įmonėje procedūra atliekama.

Laivai jau likviduojami

Vos pasirašę sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra kai kurie laivų savininkai nepaisant praėjusią savaitę kilusio triukšmo, kad ES parama gali būti apmokestinama, skubiai atidavė laivus pjaustyti į metalo laužą. Tarp jų - ir žinomos bendrovės „Palankus vėjas“ atstovas Artūras Azbukauskas. Anot jo, procedūra turi būti atlikta iki kovo. Laivą supjaustyti ir utilizuoti apsiėmė Vakarų laivų gamyklos teritorijoje įsikūrusi bendrovė „Ships“. Žvejys įsitikinęs, kad mokesčių reikalus išspręs Seimo protingos galvos, o jam svarbiausia - laiku įvykdyti su Nacionaline mokėjimų agentūra pasirašytus įsipareigojimus.

Bendrovė laivą turi likviduoti savo lėšomis. A.Azbukausko teigimu, tralerį supjaustyti, ekologiškai sutvarkyti jo atliekas kainuoja tiek, kiek iš jo gaunama metalo laužo.

Viktoras Vladimirovas yra ir laivo savininkas, ir kapitonas. Jis teigė, kad valdžia daug žadėjo, bet nepadarė palankesnių sąlygų vystyti verslą. Nėra lengvatų, dideli mokesčiai. Pagal mūsų galiojančius įstatymus laivo savininkas negali būti jo kapitonas. Pavyzdžiui, švedų žvejai, kai pučia nepalankūs vėjai ir dėl to tenka likti krante, už prarastą laiką gauna kompensacijas. Lietuvoje į tai neatsižvelgiama, žadėtasis ledo generatorius nedirba. Likviduojamo laivo savininko nuomone, ačiū Dievui, kad yra galimybė iš tokio verslo išeiti.

Kas žvejos menkes?

Tie žvejai, kurie turėjo po vieną laivą ir juo gaudė menkes, likvidavus darbo priemonę, verslą paliks. Tačiau yra ir tokių žvejų, kurie turi po du ir daugiau laivų. Vieną atidavus į metalo laužą, lieka kitas. Tačiau ar juo savininkas žvejos tik bretlingius ir strimeles, ar gaus ir menkių kvotą?

Žuvininkystės departamento direktoriaus Aido Adomaičio teigimu, iš menkių žvejai gauna 70-76 proc. verslo pajamų. Tačiau menkių Baltijoje kasmet mažėja, žvejai turi tai suprasti ir įsiklausyti į mokslininkų perspėjimus. Norime to ar ne, ateityje menkių kvotos bus apkarpomos vis labiau. Jeigu žvejys vieną laivą atidavė supjaustyti, o kitu iki šiol žvejojo menkes - tam laivui šių žuvų kvota bus skiriama. Jeigu laivo savininkas pasiliko tralerį, kuriuo menkių nežvejojo (visi duomenys departamente yra), ar jam skirti menkių kvotą, bus deramasi kitą savaitę, kai komisija skirstys Lietuvos žvejams tekusias 2737 tonas menkių, kurias 2005 metais jiems leista sužvejoti.