Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis tarp artimiausių darbų įvardija alkoholio ir tabako pardavimo vietų mažinimą - jis sako, kad jų per penkerius metus galėtų sumažėti beveik perpus.

Vienu iš artimiausių darbų jis taip pat įvardija ligonių srautų sureguliavimą - juos geriau informuojant apie įstaigas, kur eilių nėra, taip pat labiau išnaudojant galimybes gydytis antrinio lygio įstaigose prieš juos nukreipiant į didžiausias ligonines Vilniuje ar Kaune.

„Sieksime, kad pradėtų po truptį atsirasti reguliavimas alkoholio ir tabako pardavimo taškų - sutikite, kad 19 tūkst. yra 3 milijonams gyventojų truputį per daug“, - trečiadienį spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti sveikatos priežiūros sistemos analizę, sakė ministras.

Jo teigimu, svaigalų pardavimo vietų mažėjimo galima pasiekti išdėstant licencijų ribojimo programą, suteikiant papildomus instrumentus Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentui, suteikiant savivaldybėms teisę mažinti pardavimo tinklų skaičių. Jis pažymėjo, kad licencijų prekiauti alkoholiu ir tabaku iš jas jau turinčių neketinama atiminėti.

„Išsiėmęs licenciją turi teisę pabaigti ūkinę veiklą, tačiau visiškai aišku, kad reikia pradėti aktyviai veikti Ūkio ministerijai ir kitiems, kad naujų licencijų išdavimas būtų labai griežtai apribotas. (...) Negalima kirviu nukirsti, negalima rytoj palikti 700 parduotuvių, tai būtų ne teisiniai veiksmai, tačiau reikėtų paskelbti programą, kuri pasakytų aiškiai, kad po penkerių metų mūsų tinklų, parduodančių alkoholį ir tabaką, tarkime, liktų 11 tūkst., o ne 19 tūkst.“, - dėstė V.P.Andriukaitis.

Atlikta analizė, be kita ko, parodė sveikatos priežiūros įstaigų vadybos trūkumus - įstaigos esą linkusios teikti ne tokias paslaugas, kokių labiausiai trūksta, o tokias, kurių finansavimą lengviausiai gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kas lemia eiles. Jo teigimu, vertinant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą numatoma įvesti eilių suvaldymo kriterijų.

„Pirmieji darbai yra tie, kuriuos galima padaryti greičiausiai - eilių tvarkymo, ligonių srautų, įstaigų apkrovimo, rodiklių įvedimo į įstatymus - kad būtų galima pareikalauti kokybės iš įstaigų administracijų. Šitiems darbams, aš manau, kad bus galima skirti laiką ir jau iki rugsėjo mėnesio turėti teisės aktus ir veikiančius, jeigu ten bus ministro įsakymai - tai juos gal lengviau pakeisti, jeigu reikės Vyriausybės nutarimų, suprantama, yra procedūros, jeigu įstatymų pataisų, žinoma, tai užims laiko pačiam parlamente“, - dėstė ministras.

Jis taip pat sakė, kad tarp ministerijos teikiamų siūlymų yra eilių valdymas per pacientų geresnį informavimą apie tas antrinio lygio įstaigas, kuriose eilės mažesnės, taip pat geresnis antrinio lygio pagalbos išnaudojimas

„Jeigu reikia tretinio (paslaugų - BNS) - kaip jūs žinote tretinio lygio įstaigos pas mus yra iš esmės dvi - Kauno ir Vilniaus universitetinės ligoninės - jų apkrovimas ir perkrovimas šiandien yra taip pat akivaizdus. Todėl paskirstymas tarp antrinės pagalbos ligoninių - tarp labai stiprių ligoninių, kurių yra Lietuvoje daug, yra irgi būtinas“, - teigė ministras.

Ministro teigimu, visi pakeitimai, susiję su gegužę paskelbti Konstitucinio Teismo (KT), turėtų būti padaryti iki 2016 metų.

„Įstatyminių pataisų paketas, ypač susijęs su KT doktrina, pareikalaus ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Šiandien neįmanoma tuoj pat 2014 metams įgyvendinti KT nustatytos doktrinos reikalavimų“, - pažymėjo ministras.

KT gegužę paskelbė, kad Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija įpareigoja valstybę užtikrinti jai įgyvendinti būtinas sąlygas, t.y. ne tik sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti šios pagalbos teikimo išlaidas.

Taip pat KT teigia, kad „siekis užtikrinti kuo geresnį nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos prieinamumą lemia ir tai, kad tais atvejais, kai tokia pagalba dėl tam tikrų aplinkybių negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose, ji gali būti teikiama ir kitose kokybiškai ir saugiai ją suteikti pajėgiose sveikatos priežiūros įstaigose; jų patiriamos šios pagalbos teikimo išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų“.

Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, gali būti teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių, tiek privačių įstaigų ir įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, teigia KT.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, tačiau valstybės biudžetui negali būti užkrauta valstybės finansinių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti.

Kalbėdamas apie KT išaiškinimą, V.P.Andriukaitis ne kartą yra sakęs, jog tapo akivaizdu, kad pirma turi būti finansuojamos valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos.