Kino teatras „Romuva“ išsiuntė pranešimą Ramūno Šalūgos bendrovei „Rosh“ apie tai, kad nutraukia patalpų nuomos sutartį. Verslininkas iki spalio turi apleisti kino teatro patalpas, tačiau kol kas nesiruošia to daryti.

Nuomininkas nesilaikė sutarties

„Sprendimas priimtas pasitarus su teisininkais ir „Romuvos“ valdyba. Ilgai demonstravome kantrybę, labai norėjome susitarti su bendrove „Rosh“, bet konstruktyvaus dialogo nebuvo“, – paaiškino kino teatro „Romuva“ direktorė Ilona Jurkonytė. Pasak jos, nuomininkas ne kartą buvo informuotas apie sutarties sąlygų nesilaikymą, tačiau jokių priemonių nesiėmė.

Vienašališkai nutraukti nuomos sutartį paskatino tai, kad patalpas nuomojusi bendrovė „Rosh“ ilgiau kaip šešis mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, netinkamai eksploatavo patalpas, buvo įsipareigojusi, tačiau nedemonstravo kino filmų. Nuomininkas per mėnesį turi išsikraustyti iš nuomojamų patalpų, atsiskaityti ir grąžinti išnuomotas patalpas nuomotojui. Bendrovė „Rosh“ į „Romuvos“ pranešimą dar nereagavo.

Kino teatro patalpų nuomos sutartį „Romuva“ R.Šalūgos bendrovė„Rosh“ pasirašė 2002 m. gegužę. Už išnuomotas 901,26 kv. m bendrojo ploto patalpas nuomininkas įsipareigojo mokėti 9012 litų per mėnesį nuompinigių. Sutartis buvo sudaryta dešimčiai metų. 81,77 proc. kino teatro „Romuva“ akcijų valdo Kauno miesto savivaldybė. Likusi akcijų dalis priklauso R.Šalūgai.

Pastatas netinkamas naudoti

Miesto valdžia 2008 m. ketino išpirkti R.Šalūgai priklausančią akcijų dalį, tačiau politikai tam nepritarė. Planuota ne tik sumokėti 800 tūkst. litų už akcijas, bet ir verslininko reikalavimu padengti patirtus nuostolius, kuriuos jis esą patirsiąs nutraukus sutartį. Jie, anot R.Šalūgos, siekia 0,5 mln. litų.

2009 m. gegužę prabilta apie tai, kad UAB kino teatrą „Romuva“ reikia pertvarkyti į viešąją įstaigą

ir pretenduoti į ES struktūrinių fondų lėšas, tačiau akcininkas R.Šalūga iškėlė savo sąlygas.

I.Jurkonytė prisipažino, kad dėl nuomos sutarties nesilaikymo yra kilę daugybė problemų, kurias reikės kažkaip spręsti. Viena jų – pastatas nėra pripažintas tinkamu naudoti, nes 2002–2003 m. bendrovės „Rosh“ vykdytas remontas iki šiol neužbaigtas. Kino teatro valdyba kartu su savivaldybe turės spręsti, kaip vertinti „Romuvai“ padarytus nuostolius ir kaip su jais elgtis.

Dar sausio mėnesį prabilta apie tai, jog ruošiamas ieškinys teismui, nes kitaip neįmanoma nutraukti nenaudingos „Romuvos“ patalpų nuomos sutarties su bendrove „Rosh“, tačiau dokumentai teismo nepasiekė. I.Jurkonytė viliasi, kad su verslininku R.Šalūga pavyks išsiskirti draugiškai.

Šių metų balandį „Romuva“ šventė 70-metį. „Mūsų tikslas – išsaugoti kino teatrą. Jis vienintelis išlikęs seniausias kino teatras Lietuvoje. Viliamės, kad verslininkas nesistengs specialiai kenkti viešajam interesui, nes visuomenė jau ne vienerius metus demonstruoja savo valią“, – pabrėžė „Romuvos“ direktorė. Ji tikisi, kad R.Šalūga prisidės prie „Romuvos“ išsaugojimo įvykdydamas bent dalį sutartyje numatytų reikalavimų – užbaigs remontą, sumokės nuompinigius, ir skolas  komunalinių paslaugų tiekėjams bei tvarkingai išsikraustys.

Kas juoksis paskutinis?

„Kelia juoką tos pretenzijos, dėl kurių nutraukiama nuomos sutartis“, – pareiškė R.Šalūga. Jis prisipažino neskubantis kraustytis iš „Romuvos“ ir žada elgtis taip, kaip jam patars teisininkai.

„Nutraukti sutartį buvo galima prieš trejus metus, o ne tampyti už nosies ir bandyti padaryti mane kaltą“, – aiškino verslininkas. Dėl visko R.Šalūga kaltina miestą valdančiąją daugumą, kuri, jo teigimu, nesugebėjo laiku spręsti „Romuvos“ klausimo ir pridarė daug klaidų.

„Šios kadencijos neužteks, kad būtų kas nors nuveikta. Romuva vėl stovės“, – prognozavo R.Šalūga. Tai leidžia suprasti, kad kino teatro sprendimą nutraukti nuomos sutartį jis skųs teismui.

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“, – taip verslininko reakciją pakomentavo Kauno meras Andrius Kupčinskas. Valdančiosios daugumos vadovas nesutiko su R.Šalūgos metamais kaltinimais. Mero nuomone, „Romuvos “ situacija gerėja, o stipresni teisiniai argumentai yra ne verslininko, o savivaldybės pusėje. „Sprendimas nutraukti nuomos sutartį nebuvo iš niekur. Tam teisiškai buvo ruošiamasi, laukta palankaus momento“, – įsitikinęs A.Kupčinskas.