Paplūdimyje poilsiautojų saugumą užtikrinę pajūrio gelbėtojai baigė savo darbo sezoną. Pabrėžiama, kad jis buvo sudėtingas. Tam įtakos turėjo lyg amerikietiški kalneliai besikeičiantys orai.

Jūra buvo pavojinga

Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai dirbti paplūdimyje baigė šeštadienį.

Iš pliažų beveik išvežtas ir inventorius. Apie prabėgusią vasarą uostamiesčio paplūdimiuose dar primena laikini postai. Juos ketinama išvežti antradienį.

Neringos gelbėtojai darbą baigė penkiomis dienomis anksčiau nei klaipėdiečiai ar palangiškiai.

Gelbėtojų vadovai pabrėžia, kad šis sezonas buvo sudėtingas. Jis išsiskyrė labai permainingais orais.

„Mūsų darbas tyra visada sudėtingas. Šis sezonas išsiskyrė nuolat besikeičiančiais lyg amerikietiški kalneliai orais: šilta, šalta, lyja ir vėl iš naujo“, – tvirtino Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki pasakojo, kad birželis buvo šaltas. Paplūdimyje buvo mažai žmonių. Vėliau orai atšilo. Visi žmonės puolė į pliažus.

„Kai būna daug saulėtų dienų, poilsiautojų srautai pasiskirsto. Šiemet į pliažus žmonės supuolė vienu metu. Jūra buvo audringa. Dažniau kabėjo raudona – maudytis draudžianti vėliava nei geltona. Buvo tik kelios ramios dienos. Kadangi vanduo buvo šiltas, visi puolė maudytis, nepaisydami pavojaus. Įtampos buvo daug“, – komentavo A.Siakki. Jis teigė, kad sudėtingiausia buvo liepa.

Nepaisė gelbėtojų prašymų

Šį sezoną uostamiesčio paplūdimiuose išgelbėta per 30 žmonių, iš jų 11 vaikų. Palangoje tokių asmenų buvo apie 50, Neringoje – 5.

Neišvengta ir aukų. Klaipėdoje nuskendo du žmonės. Per jūros šventę vyras nuskendo Smiltynėje. Gelbėtojai jį ištraukė, bet atgaivinti jo nepavyko.

A.Siakki prisiminė, kad tą dieną jūra buvo audringa. Maudytis buvo draudžiama. Tačiau poilsiautojai nepaisė kabančios maudytis draudžiančios raudonos vėliavos.

„Keisčiausia, kad žmonės matė kaip traukiame skendusįjį, bet vis tiek lindo į vandenį. Tą dieną iš vandens traukėme dar 12 žmonių“, – prisiminė vyriausiasis specialistas.

Vienas žmogus ties vadinamuoju neįgaliųjų pliažu nuskendo paryčiais, kada gelbėtojai dar nedirbo. Trečiasis Klaipėdos rajono teritorijoje, kur nebudi gelbėtojai.

Pliaže vykdė prevenciją

Neringoje ir Palangoje nenuskendo nė vienas žmogus. Šventojoje jūra pasiglemžė dvi gyvybes. Pasak J.Pirožniko, jie maudėsi neleistinoje vietoje ar esant audringai jūrai.

Pasak A.Siakki, didžiausia problema, kad poilsiautojai neklauso gelbėtojų ir lenda į vandenį.

„Buvo tokių, kurie pareiškė, kad aš skęsiu, o jūs mane privalote išgelbėti. Rūpesčių kėlė ir vaikų nepriežiūra. Sulaukėme ne tokių pareiškimų, kad negali prižiūrėti vaikų, nes saugo daiktus. Tokie asmenys nutildavo tik tada, kai paklausdavome, kas svarbiau – vaikas ar daiktai“, – teigė A.Siakki.

Visos gelbėtojų tarnybos ypatingą dėmesį skyrė prevencijai.

„Negailėjome tam jėgų ir kuro. Kai buvo draudžiama maudytis, nuolat patruliuodavome ir įspėjome poilsiautojus apie pavojų“, – tvirtino Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys.

Naujovė gali tapti mokama

Šiemet Palangoje buvo atsiradusi naujovė – prie gelbėjimo stoties buvo atitverta zona, kur poilsiautojai galėjo maudytis, esant audringai jūra.

Į vandenį žmonės galėjo lįsti tik užsivilkę gelbėjimo liemenes. Šias duodavo gelbėtojai.

J.Pirožnikas tvirtino, kad ši zona pasiteisino. Per vasarą čia maudosi apie pora tūkstančių žmonių.

„Dėl šių poilsiautojų nekilo jokio nerimo“, – pabrėžė vadovas.

Planuojama, kad ši zona bus įrengta ir kitą sezoną, tačiau ši paslauga gali tapti mokama.

„Svarstome tokią galimybę. Dėl to dar nėra apsispręsta. Galvojame, kad pinigus reikėtų rinkti iš žmonių, kuriems duodame liemenes. Žmonėms trūksta atsakomybės. Gavę nemokamai liemenę paskui numeta kažkur. Kai sumokės, elgsis kitaip“, – vylėsi J.Pirožnikas.

Anot vadovo, mokėti nereikėtų asmenims, kurie zonoje maudytųsi su savo liemenėmis.

„Pabrėžiu - gelbėjimo liemenėmis, o ne pripučiamais žaislais“, – teigė vadovas.