Ispanijos lūšis, slankiojanti pietinėje Europoje, ruoniai vienuoliai, plaukiojantys palei Graikiją ir Turkiją, bavariniai pušynų pelėnai, naršantys pievas Alpėse. Šiems gyvūnams, kaip ir šimtams kitų vietinių Europos rūšių, gresia išnykti, o žala dėl jų praradimo vertinama milijardais eurų.

Europos Sąjungos (ES) paskelbtame perspėjime nurodoma, kad išnykti gresia vienai iš keturių vietinių žemyno rūšių, praneša naujienų agentūra AP.

„Gamtos įvairovė patiria krizę, rūšys nyksta nematytu greičiu“, - teigiama Janezo Potočniko, ES aplinkos komisaro pareiškime.

Tarp rūšių, kurioms kilusi grėsmė, yra žinduolių, varliagyvių, roplių, paukščių, drugelių, taip pat augalų. Krizę esą sukėlė keletas veiksnių, tarp jų - natūralių buveinių praradimas, tarša, invazinės rūšys, klimato kaita, intensyvi žvejyba.



Ruonis vienuolis

Tačiau kritikai mano, jog sprendimai, kuriuos siūlo ES, nėra pakankamai ir užtektinai finansuojami.

„Gyvenimas įmanomas dėl biologinės įvairovės. Viskas kyla iš jos. Viskas susikuria iš gerai funkcionuojančių ekosistemų“, - kalbėjo Ana Nieto, Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos atstovė.



Grėsmė išnykti - ir poliarinėms lapėms

Krizė kelia grėsmę ir žmonėms, nes potencialiai galėtų sužlugdyti ekonominę sistemą Europoje, teigė J. Potočniko atstovas spaudai Joe'as Hennonas.

Besitęsiantis paukščių praradimas gali leisti vabzdžiams staigiai daugintis ir pakenkti javams - pavyzdį pateikė J. Hennonas. Tuo metu bičių nykimas veikia augalų apdulkinimą, o nykstantys miškai reiškia, kad žemės paviršius daug kur laisvėja ir didėja nuošliaužų tikimybė.

Visa tai, J. Hennono teigimu, reiškia, kad vyriausybės turi skirti lėšų rūšims apsaugoti.

„Žmonės sako: „Taip, bet mes neturime pinigų aplinkos apsaugai. Juk tikrai svarbesnis yra darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas“. Tada turi atsakyti: „Pažiūrėkite, kas pernai įvyko Pakistane. Dėl iškirstų miškų gali kilti katastrofiški potvyniai. Todėl ilgainiui viskas kainuoja dar daugiau“, - kalbėjo J. Hennonas.

Europoje mažėja europinių audinių, jas išstumia kanadinių audinių invazija

Strategijoje, kurią šį mėnesį pasiūlė J. Potočnikas, numatyta daugelis tikslų: sustabdyti rūšių praradimą ES iki 2020-ųjų, sukurti visų miškų valdymo planus, atkurti bent septintadalį sunykusių ekosistemų, kontroliuoti invazines rūšis ir t.t.

Aplinkosaugininkai pasveikino tikslus, bet pareiškė skeptišką požiūrį į būdus jiems pasiekti. „Turi būti finansavimas, o iš esmės jo nėra“, - sakė A. Nieto,

J. Hennonas pirmadienį taip pat pripažino, jog kol kas lėšų nėra pakankamai, kad tikslai būtų pasiekti. Dokumente, aiškinančiame naujus pasiūlymus, nurodoma, kad pinigų poreikį šiuo metu vertina Europos Komisija. AP primena, kad ES nepavyko pasiekti biologinės įvairovės tikslų 2010-iesiems metams.

A. Nieto pabrėžė, kad biologinės įvairovės praradimas Europoje smarkesnis nei daugelyje kitų pasaulio vietų dėl gyvenamųjų ir pramoninių teritorijų plėtros. Su vidutiniškai 70 žmonių viename kvadratiniame kilometre Europa yra antras tankiausiai gyvenamas žemynas pasaulyje po Azijos ir maždaug triskart tankiau gyvenamas nei Šiaurės Amerika.

„Šiandien biologinė įvairovė nereiškia tik retų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos. Tai apie apsaugą sistemos, kuria žmonės pasikliauja gyvendami. Sąnaudos, kurių prireiktų nemokamai gamtos siūlomoms paslaugoms pakeisti, būtų žlugdančios“, - teigė Sarlota Tripolzsky iš Europos aplinkosaugos biuro, kuris vienija aplinkosaugos organizacijas.

Gamtosaugininkai argumentuoja, kad ekosistemose per ilgą laiką susiformuoja komplikuota pusiausvyros sistema, kurioje vieno neva nesvarbaus komponento pakeitimas gali sukelti nenumatytas pasekmes.

„Šios rūšys buvo čia dar iki mums atsirandant, todėl yra ir moralinė problema“, - sakė A. Nieto.