„Keistoji planetų porelė“ šoka pavojingą tango | Diena.lt

„KEISTOJI PLANETŲ PORELĖ“ ŠOKA PAVOJINGĄ TANGO

JAV mokslininkai ketvirtadienį paskelbė apie porą arčiausiai viena kitos skriejančių planetų, kurių viena yra kalnuota kaip Žemė, o kita dėl ją gaubiančių dujų primena Neptūną.

Planetos, kurios skrieja apie savo žvaigždę už maždaug 1200 šviesmečių nuo Žemės, buvo atrastos per NASA Keplerio kosminį teleskopą, kuris buvo paleistas 2009 metais ieškoti į Žemę panašių planetų, skriejančių aplink Saulę primenančias žvaigždes.

Atrastųjų planetų žvaigždė labai primena Saulę, bet yra keliais milijardais metų senesnė, o planetos yra labiau prie jos priartėjusios, skelbiama žurnalo „Science“ internetinėje svetainėje „Science Express“.

Kalnuotoji planeta „Kepler-36b“ yra maždaug pusantro karto didesnė už mūsiškę, ji savo žvaigždę apskrieja per dvi savaites mažesniu nei 18 mln. kilometrų nuo jos atstumu.

Tuo tarpu Žemė nuo Saulės yra vidutiniškai nutolusi apie 150 mln. kilometrų.

Didesnioji planeta, gavusi „Kepler-36c“ pavadinimą, yra beveik keturis kartus didesnė už Žemę ir dėl savo atmosferos, kurią sudaro daugiausia vandenilis ir helis, dar vadinama „karštuoju Neptūnu“.

„Kepler-36c“ savo žvaigždę apskrieja per 16 dienų, nuo jos nutolusi per 19 mln. kilometrų.

Abi šios planetos juda beveik toje pačioje orbitinėje plokštumoje, kartais priartėdamos viena prie kitos per 1,9 mln. kilometrų atstumą, kuris yra penkis kartus didesnis už atstumą nuo Žemės iki Mėnulio.

„Tai yra mažiausiai viena nuo kitos nutolusių planetų pora, kokia kada nors buvo atrasta“, - nurodė Vašingtono Universiteto astronomijos docentas ir vienas straipsnio autorių Ericas Agolas (Erikas Eigolas).

Žmogus negalėtų išbūti ant kalnuotosios planetos paviršiaus - ji yra taip arti savo karštosios žvaigždės, kad jos paviršius galėtų būti panašus į išsilydžiusią lavą. Bet jeigu ten atsidurtų, išvystų milžinišką dujų planetą, kuri iš pažiūros būtų maždaug tris kartus didesnė už Mėnulį.

„Šie du pasauliai yra labai arti vienas kito“, - sakė Harvardo ir Smitsono instituto astrofizikos centro mokslininkas Joshas Carteris (Džošas Karteris).

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS