Keliaudama apie Saulę spalyje Žemė savo naktine puse vis laibiau gręžiasi į žiemos žvaigždėmis nusėtas kosmines platybes. Nors sutemus pietuose dar matome švytint Vegos, Altairo, Denebo žvaigždžių trijulę, sudarančią Didįjį vasaros trikampį, tačiau temstant tolydžio šios vasaros žvaigždės jau svyra link vakarų horizonto, užleisdamos vietą žiemai būdingiems žvaigždynams.

Spalio vakarais po Saulės laidos rytuose su Tauro žvaigždynu iš už horizonto jau kyla įspūdingas žvaigždžių spiečius M45 – Sietynas (Plejados). Prieš vidurnaktį paskui Sietyną patekės ir Šienpjoviai (Orionas), mūsuose dar vadinti Pjovėjais arba Kūlėjais. Šių dviejų žvaigždynų vakarinis pasirodymas – ženklas, jog perėjome į antrąją rudens pusę ir žiema jau nebe už kalnų. 

Giedrais vakarais Didieji Grįžulo ratai rieda žemai palei šiaurinį horizontą. Į kairę nuo jų žingsniuoja Jaučiaganis su ryškia Arktūro žvaigžde. Rytų padangėje teka Persėjas, kiek dešiniau ir aukščiau jo spindi Andromedos žvaigždžių virtinė, nusidriekusi link įspūdingo Pegaso kvadrato. Kartu su Andromedos žvaigždėmis Pegasas atrodo panašus į išdidintus Grįžulo ratus. Virš Andromedos besidriekiančiame Paukščių Take išsiskiria „W“ pavidalo kompaktiškas Kasiopėjos žvaigždynas. Po abiem Andromedos ir Pegaso žvaigždynais plačiai išsibarsčiusios švyti iš neryškių žvaigždžių sudarytas zodiakinis Žuvų žvaigždynas. Kiek kairiau jo, Avino žvaigždyne, neįtikėtinai ryškia gelsva šviesa žėri įspūdingoji Jupiterio planeta. 

Tiesiai virš Jupiterio matysime dvi pagrindines neryškaus zodiakinio Avino žvaigždyno žvaigždes Hamalį (arabiškai „ėriukas“) ir dešiniau nuo jo – Šerataną (arabiškai).

Jupiteris atsidurs arčiausiai Žemės

Jupiteris tekės vakarais ir bus matomas visą naktį. Šį rudenį jis išliks ryškiausiu nakties dangaus šviesuliu, šviesumu nusileidžiančiu tik Mėnuliui. Spalio 13 d. prie Jupiterio prisigretins dilti pradėjusi Mėnulio pilnatis. 

Spalio 29 d. Jupiteris pasieks opoziciją ir atsidūręs arčiausiai žemės per pastaruosius 50 metų, taps geriausiu taikiniu stebėjimams. Pro žiūroną arba nedidelį teleskopą šalia Jupiterio disko rasime 4 didžiausius jo palydovus: Europą, Ganimedą, Kalisto ir Ijo. 

Marsas tekės po vidurnakčio Vėžio žvaigždyne. Spalio 19 d. raudonoji planeta pereis į Liūto žvaigždyną. Spalio 21-22 d. po Marsu praslinks Mėnulio delčiagalis.

Veneros ir Saturno šį mėnesį dar nematysime, jie ir toliau slėpsis Saulės spinduliuose.

Uranas bus plika akimi sunkiai įžiūrimas, tačiau lengvai atrandamas pasitelkus žiūroną ar nedidelį teleskopą. Rugsėjo 26 d. Uranas praėjo opozicijos tašką ir įgijęs didžiausią šviesumą, atsidūrė palankiausioje stebėjimams padėtyje. Kaip 5,7 ryškio žvaigždutė jis spindi blausių Žuvų žvaigždžių tarpe.

Nykštukinė planeta Cerera bei asteroidas Vesta taip pat bus nesunkiai atrandami su žiūronais ar nedideliais teleskopais. Cerera skrieja Vandenio žvaigždynu, o Vesta keliauja dešiniuoju Vandenio kaimynu – Ožiaragiu.



Žvaigždėtas dangus 2011 spalio 15 d., 21 val. © J. Vaiškūno pieš.

Šienpjoviai ir Slibinas pažers meteorų

Nuo spalio 2-os iki lapkričio 14-os reikšis Orionidų (Šienpjovių) meteorų srautas. Daugiausia meteorų tikimasi naktį iš spalio 21 į 22 d. Tuomet per 1 valandą turėtų sušvisti apie 20 gelsvų bei žalsvų meteorų. Orionidai kildinami iš į Žemės atmosferą 41 km per valandą greičiu įlekiančių Halio kometos kosmose paskleistų dalelių švytėjimo. 

Spalio 6-10 d. naktimis prie Orionidų dar prisidės ir Drakonidų „krentančios žvaigždės“. Šio meteorų srauto epicentras (radiantas) bus tarp Mažųjų ir Didžiųjų Grįžulo ratų besidriekiančiame Slibino žvaigždyne. 

Drakonidų meteorų srautas kildinamas iš Džakobinio-Cinerio (Giacobini-Zinner) kometos paliktų dulkių. Spėjama, kad daugiausia meteorų šis srautas pažers spalio 8 d. apie 20-21 val. Nors paprastai šis srautas meteorų gausa nepasižymi ir per valandą švysteli tik nuo 10 iki 20 meteorų, tačiau šiemet, manoma, kad Drakonidai gali nustebinti stebėtojus meteorų gausa, mat Žemė spalyje praskries per itin gausų Džakobinio-Cinerio kometos 1900 m. paskleistą dulkių telkinį. Kai kurie specialistai tikina, kad gali sužibti iki 500 meteorų per valandą. Tačiau meteorų stebėjimus šį kartą gerokai apsunkins ryški priešpilnio Mėnulio šviesa. 

Praeitame amžiuje Drakonidai staigmenų buvo pateikę dukart: 1933 m. ir 1946 m., paberdami net 10000 meteorų per valandą!

2009 m. Orionidų meteorų srauto vaizdai (2009 10 22 d. Džošua Medžio nacionalinis parkas, Pietų Kalifornija, JAV):



Tarp Heraklio žvaigždžių slypės Garado kometa

Tarp spalio žvaigždžių ir toliau ryškės 2009 m. atrasta Garado (C/2009 P1) kometa. Šį mėnesį kometa keliaus Heraklio žvaigždynu. Šiuo metu kometa švyti kaip blausi 7-o ryškio žvaigždė, taigi, nors plika akimi yra vis dar nematoma (turėtų būti bent 6 ryškio), tačiau per žiūroną ar nedideliu teleskopu nesunkiai atrandama.

Prognozuojama, kad Garado kometa kitų metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje pasieks 6 ryškį ir taps matoma plika akimi. Tikslią kometos padėtį tarp žvaigždių galima pažiūrėti ČIA.



Garado kometos kelias tarp žvaigždžių 2011 spalio – 2012 vasario mėn. (pagal skyandtelescope.com) ©J. Vaiškūno pieš.