Pasenusios nuostatos

Tyrimai rodo, kad pagrindiniai barjerai, trukdantys moterims užimti vadovaujamas pozicijas, išlieka tokie patys kaip ir anksčiau – stereotipai apie „vyrišką“ lyderystės modelį ir šeimos atsakomybės našta.

Šiai nuomonei pritaria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė, papildydama, kad panašios tendencijos būdingos ne tik verslui – jos atspindi ir platesnius visuomeninius procesus.

„Viešajame sektoriuje moterų vadovių yra daugiau, tačiau jei pažiūrėtume į aukščiausias pozicijas tiek versle, tiek politikoje, matytume, kad jos vis dar mažuma. Tai rodo, kad sunkumų moterims pasiekti vadovaujančias pareigas kyla ne tik dėl darbo aplinkos, bet ir dėl pasenusių visuomenės nuostatų“, – įsitikinusi prof. dr. E. Gimžauskienė.

Svarbi kultūra

Skatinant moterų lyderystę, labai svarbi organizacijos kultūra – lyčių lygybė turi būti ne formalumas, o vertybė ir strateginis pranašumas. Pasak prof. dr. E. Gimžauskienės, lankstus darbo modelis, mentorystės programos ir skaidrūs karjeros kriterijai padeda užtikrinti realias karjeros galimybes.

„Pokyčiai reikalauja laiko, bet vadovų (-ių) požiūris čia lemiamas – kai lyderiai (-ės) patys demonstruoja įsipareigojimą lygybei, tai tampa natūraliu organizacijos veikimo principu, o ne tik deklaracijomis dokumentuose“, – teigia prorektorė.

Sunkumų moterims pasiekti vadovaujančias pareigas kyla ne tik dėl darbo aplinkos, bet ir dėl pasenusių visuomenės nuostatų.

Tuo pačiu, norint, kad lygybė ir tikros galimybės moterims vadovauti taptų realybe, svarbu ugdyti ir asmenines savybes – pasitikėjimą savimi, kritinį mąstymą, drąsą priimti sprendimus ir pokyčius. Prof. dr. E. Gimžauskienė pasakoja, kad savo požiūrį į lyderystę formavo dar vaikystėje, stebėdama mamos pavyzdį – ji buvo vienintelė moteris vadovė visoje gamykloje.

„Todėl prisiimdama atsakomybę ar kandidatuodama į vadovės poziciją niekada nesvarsčiau, į kokias lyčių taisykles turiu tilpti. Man visada svarbiausia buvo, ką galiu duoti organizacijai savo žiniomis, patirtimi ir sprendimais“, – pasakoja prof. dr. E. Gimžauskienė.

Platesnis požiūris

KTU Alumnų centro vadovė ir Informatikos fakulteto (KTU IF) Bendradarbiavimo vystymo projektų vadovė bei studijų programos „Verslo administravimas KTU MBA“ studentė Vida Drąsutė pritaria, kad asmeninių savybių ugdymas padeda lyderiui (-ei) matyti ne tik, kur dabar yra komanda, bet ir kur dar niekas nedrįso pažvelgti.

„Nuolatinis tobulėjimas, ypač siekiant aukštesnių pozicijų darbe, yra būtinas. Norint tapti lyderiu (-e), neužtenka vien noro – reikia veikti, augti, prisiimti atsakomybę ir mokytis. Nesvarbu, vyras ar moteris – vadovas visų pirma yra žmogus, jo vertybės ir gebėjimas įkvėpti kitus“, – teigia V. Drąsutė.

Vienas iš būdų stiprinti lyderystės kompetencijas – nuoseklus mokymasis ir praktinių žinių įgijimas, įskaitant vadovams (-ėms) skirtas studijas, kurių metu galima dalytis patirtimi su kitais vadovaujamas pozicijas užimančiais kolegomis. Toks mokymasis padeda plėsti požiūrį, geriau suprasti organizacijų valdymo procesus ir keistis patirtimi su kitais vadovais. Šios studijos V. Drąsutei tapo galimybe gilinti strateginį mąstymą, geriau suprasti verslo procesus ir tobulinti savo profesinius įgūdžius.

„Dirbant aukštojoje mokykloje vadovaujamose pareigose svarbu matyti platesnį paveikslą – kaip universitetas kuria vertę regionuose, kaip jis bendradarbiauja su verslu. Verslo administravimo KTU MBA studijos ugdo platesnį požiūrį į vadovavimą. Čia mokausi ne tik iš profesionalių dėstytojų, verslo atstovų, bet ir iš grupiokų, ypač vykdant bendrus projektus“, – apie studijas pasakoja KTU Alumnų centro vadovė.

Prof. dr. E. Gimžauskienės teigimu, studijų metu įgyjamos žinios ir kompetencijos svarbios šiuolaikiniams (-ėms) vadovams (-ėms), nes pokyčiai, inovacijos ir krizės reikalauja įtraukiančio, empatiško ir komandinio požiūrio į vadovavimą – tokio, kurį dažnai įkūnija moterys.