NAUJIEJI FEODALAI

Suprastėjo mūsų feodalai, oi suprastėjo. Minint karaliaus Mindaugo karūnavimą tai aiškiai matyti. Pastarasis irgi nebuvo joks saldainis – istoriniai raštai tai liudija, tačiau lazdos ir meduolio principu susirinko lietuviškas žemes, įkūrė valstybę, gavo karūną etc. Kai kas irgi bando kažką panašaus, bet iki karūnos kol kas dar toli.

Štai mūsų mylmerui labai knieti irgi prisijungti žemių – visą Kauno rajoną. Armijos jis ten nesiųs, paprasčiausiai nusipirks, ką jau ir deklaravo. Labai įdomu, kiek kainuoja nusipirkti rajoną. Jei nelabai brangiai, gal ir aš kokį nusipirkčiau, gi tenykščiai turbūt tik sėdi ir laukia, kol juos kas nors nupirks. Lietuvis visad mėgo tijūno bizūną.

Nepavydžiu mūsų merui – šitiek epochinės reikšmės reikalų, karaliui Mindaugui buvo gerokai lengviau.

Mylmeras – apskritai mėgėjas užsimoti iš peties. Jei jau raitelis Kalantos veidu – tai pats didžiausias, jei jau kryžius – tai pats aukščiausias, jei jau griebtis gatvių remonto – tai visų iš karto. Nesvarbu, kad dabar kai kam iš darbo į namus tenka važinėti vos ne per Jonavą. Svarbu chvatkė. Nesvarbu, kad skubos darbą velnias neša (pastarasis – amžina opozicija), suklotos plytelės nusilupinėjo, Naujųjų Vasiukų projektai su niekuo nesitariant ne visiems patinka, o išpjovus medžius ir vietoj jų susodinus tuos ausų krapštukus, nebeliko kur slėptis nuo karščio. Svarbu užmojai.

Ir klimatas kažkoks opozicijos kalbų prisiklausęs, tai tau karščiai, nusenka upės, pilni priimamieji nepilietiškai nualpusių miestelėnų, tai tau liūtys – naujai paklotame asfalte atsiveria smegduobės, automobiliai plaukia kaip per sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje – jokio stabilumo. O juk štai čia kuo puikiausias placdarmas gerbiamam merui trinktelėti kumščiu į stalą. Sutvarkyti visą vandens sutekėjimo sistemą, ir kuo greičiau. Štai kur pirmaeilis reikalas, štai ką visi įvertintų ir dar ilgai minėtų gerbiamą merą geru, nors ir vienskiemeniu žodžiu. Gal kiek kitokiu, negu mini dabar.

Nepavydžiu mūsų merui – šitiek epochinės reikšmės reikalų, karaliui Mindaugui buvo gerokai lengviau. O dar visokie piketai, o dar kažkas nepatenkintas, o dar netgi "Spurginę" kuriam laikui uždarė, nebėra kur "žodžio žmogų" nusivesti. Telieka nusipirkti Kauno rajoną ir pristeigti ten krevečių fermų. Nes visai gyvenimo nebėr, išgaravo kaip Neris su Nemunu. Arba paskendo kaip Karaliaus Mindaugo prospektas. Ir kaip su tuo pakovosi? Kovoti gali nebent su Sosnovskio barščiais.