Naujai paskirtoji finansų ministrė Rasa Budbergytė neslepia ambicijų, kad siekiant finansinio stabilumo valstybėje Vyriausybei ketinama pateikti nedeficitinio 2017 m. biudžeto projektą. Tai reikštų, kad kai kurios populistinės partijos, jei laimėtų rinkimus, nebegalės įgyvendinti prieš rinkimus duotų pažadų mažinti mokesčius, į kairę ir dešinę dalyti pašalpas, kompensacijas bei išmokas. Tačiau ekonomistų įsitikinimu, toliau didinti valstybės skolos nebegalima, todėl subalansuoti biudžetą yra tiesiog būtina.

Už

Gitanas Nausėda, ekonomistas:

– Jeigu mes ir tokiais gana sėkmingais augimo metais nepasiekiame subalansuoto valstybės biudžeto, tada klausimas, kada mes apskritai galėtume tai pasiekti? Žinoma, 2009 ar 2010 m. to siekti buvo sunku. Nebuvo lengva tą biudžeto deficitą mažinti ir pastaraisiais metais. Tačiau tokia tendencija buvo. Ir kasmet mes jį reikšmingai sumažindavome. Beje, net praeitų metų rezultatas rodo, kad biudžetas jau beveik buvo subalansuotas, nes įplaukas pasisekė surinkti geriau negu planuota. Todėl nepasakyčiau, kad subalansuoto valstybės biudžeto siekis yra pernelyg ambicingas ir neįmanomas. Tačiau visada atsiranda žmonių, kurie tam trukdo. Taip nutinka prieš kiekvieną biudžeto svarstymą, o ypač prieš rinkimus. Tada pasigirsta atviri populistiniai pasiūlymai, kurie verčia didinti viešąsias išlaidas ar mažinti mokesčių įplaukas. Bet, kiek pamenu, beveik visais metais per pastarąją kadenciją ir anksčiau pavykdavo šitiems siūlymams ir spaudimui atsispirti. Tikiuosi, kad naujai finansų ministrei ir valdančiajai koalicijai arba bent jau jos sąmoningajai daliai pavyks atsispirti visokiems keistiems ir ekonomiką destabilizuojantiems pasiūlymams. Manau, kad turėsime biudžeto planą, kuris, jei ir nebus subalansuotas, tai bus numatytas labai minimalus biudžeto deficitas. Be to, nereikia pamiršti, jog galutinius taškus ant "i" sudės naujoji Vyriausybė. Tad natūralu, kad nuo jos nuostatų daug kas priklausys. Bet ta Vyriausybė bus jau po rinkimų ir ta populizmo korta žaisti motyvacijos jau nebebus, kaip yra dabar.

Prieš

Vytautas Lupeika, politikas ir visuomenininkas:

– Domiuosi Lietuvos reikalais, girdėjau, kad naujoji finansų ministrė kalbėjo apie planuojamą nedeficitinį subalansuotą valstybės biudžetą. Tai gal ir gerai, bet yra kita viso šio reikalo pusė. O kaip tada socialinių išmokų didinimas, pensijų, minimalios ir vidutinės mėnesio algų kėlimas? Juk žmonėms reikia gyventi. Esu tarp dviejų ugnių. Subalansuotas biudžetas valstybei reikalingas, šalis turi gyventi pagal išgales ir pajamas, bet ką daryti didžiajai daliai Lietuvos žmonių? Aš esu paprastų žmonių pusėje. Manau, kad dauguma jų yra už orų pragyvenimą, o kaip tai pasiekti, jei minimali alga, jau nekalbant apie pensijas, yra apgailėtino dydžio? Esu toks pats rinkėjas, gyventojas ir žmogus, kaip ir dauguma. Todėl net neabejoju, kad reikia didinti vidutinį mėnesio darbo užmokestį ir kitas išmokas. Aš esu tik už tai. Suprantu, kad pirmaujančias ES valstybes šioje srityje pavyti mums neįmanoma, bet to siekti galima. Aišku, priešininkai sakys, kad tokiu atveju didėtų valstybės skola, nes tiek neuždirbame, kiek išleidžiame, bet tikiu, mūsų uostas kraus daugiau krovinių, naftos krovos įmonės uždirbs daugiau. Galiausiai juk grįžta į Lietuvą jauni žmonės iš užsienio, stato namus, kuriasi. Gal dar ne tiek, kiek norėtume, bet pamažu grįžta. Nors emigrantai gal ir nelems biudžeto balanso. Nepaisant to, manau, kad pirmiausia reikia gerinti žmonių būtį, jų išgyvenimo sąlygas, didinti išmokas, algas ir pensijas. Žinoma, labai sunku taip kalbėti, žinant, kad valstybės skola dėl to tikrai nesumažės.

Parengė Asta Dykovienė