Dunkirko pamokos pesimistams | Diena.lt

DUNKIRKO PAMOKOS PESIMISTAMS

Ką tik pasirodęs Christopherio Nolano (1970) filmas "Dunkirkas" – pats tikriausias šedevras. Tai it tobulai nušlifuotas deimantas, kurio net tuštybe neįmanoma apkaltinti, mat už tobulai išdailintų techninių detalių slypi ir didi galia, neleidžianti beveik dvi valandas atsitraukti nuo ekrano.

Tuo pat metu šis filmas, regis, visiškai apolitiškas, skleidžia tam tikrą žinią mūsų laikų gyventojams, kamuojamiems Kremliaus imperialistinių psichozių, islamo fanatikų, galios trokštančių populistų ir nacizmo bei fašizmo pasiilgusių bei juos palaikančių vargetų. Kokios jos?

1. Kad ir kas nutiktų, tikėkis geriausio ir neprarask vilties. Filmo režisierius – apsigimęs optimistas. Tai faktas, kurio neįmanoma paneigti. Kiekviena Antrojo pasaulinio karo istorija yra savotiška šiuolaikinės mitologijos dalis, o kiekvienas mūšis nusipelnė savo atskiros juostos. Kova dėl Britanijos (1940), Perl Harboras (1941), Midvėjaus kautynės (1942) ir t. t. Visas jas galima perkelti į didįjį ekraną, tačiau kino mene įamžinti vieną skaudžiausių sąjungininkų pažeminimų – ne lengviausia užduotis.

Tiems, kas nepamena Dunkirko evakuacijos, priminsime. Pergalingai per Europą žygiuodami naciai ties Prancūzijos ir Belgijos pasieniu užspaudė daugiau nei 400 tūkst. britų, belgų, prancūzų, olandų ir lenkų karių armiją, kuriai iš vienos pusės buvo priešas, o iš kitos – vanduo. Nepaisant plika akimi įžiūrimos Britanijos, naciai vis labiau spaudė sąjungininkus, karinė pagalba neatėjo, o viltis išsigelbėti vis labiau blėso.

400 tūkst. žmonių tapo tarsi į skerdyklą suvarytais gyvuliais ir tik stebuklas juos galėjo išgelbėti. Bandant įamžinti šią istoriją kine, buvo galima lengvai nueiti farso ir saldaus fasadinio patriotizmo keliu, pats tikriausias to pavyzdys – Michaelo Bay‘aus "Perl Harboras" (2001). Vis dėlto nematoma angelo sargo ranka palytėjo ne tik daugiau nei 300 tūkst. išsigelbėjusiųjų, bet ir "Dunkirko" režisierių.

2. Išgyvenimas yra pergalė. Siekdamas perteikti visą Dunkirko mūšio ir evakuacijos eigą viename filme Ch.Nolanas pasakoja tris skirtingas istorijas (ore, vandenyje ir ant žemės), kuriose veikia tuntas išgalvotų personažų – įvairiausio rango kariškių ir civilių. Šis režisierius nėra Oliveris Stone‘as, kuris beveik visuose savo filmuose spjaudo ant savo valstybės. Tuo pat metu jis nėra ir Clintas Eastwoodas (1930) ar Johnas Wayne‘as (1907–1979), kurių konservatoriškas nuožmumas priverčia net didžiausius liurbius tragiškiausiose istorijose tapti nepalaužiamais terminatoriais.

Ch.Nolanas yra gailestingas ir leidžiantis savo personažams išsaugoti vyrišką orumą beviltiškoje situacijoje. "Dunkirko" veikėjams nėra svarbu sunaikinti ir pažeminti priešą. Jiems nėra svarbu bet kokia kaina jį ir sustabdyti, tarsi trims šimtams spartiečių Termopilų perėjoje. Jiems svarbiausia – išgyventi. Ir nors siekis išlikti daug kam siejasi su bailumu, ryžto stoka ir kitomis ydomis, to negalima pasakyti apie filmų veikėjus, visi jie kovotojai, nepasiduodantys iki paskutinio atodūsio.

Naciai šiame filme yra pavaizduoti tarsi rūsti, abstrakti, savo kelyje viską griaunanti ir naikinanti gamtos stichija. Žiūrovai jų nemato (išskyrus lėktuvus), tačiau visą laiką jaučia grėsmingą jų buvimą šalia ir pasiruošimą pulti. Su tuo nepakariausi tradiciniais ginklais, būtina pasitelkti pačią sunkiausią "artileriją" – atkaklumą, gudrumą bei tikėjimą.

3. Kai didieji praradę viltį klūpo, žmonijos likimas atsiduria mažųjų rankose. Politikų rankos filmo įvykių metu surištos. Net ir šaunusis aštrialiežuvis Winstonas Churchillis (1874–1965), užspaustiems saviškiams gelbėti negali mesti karinių pajėgų. Kai naciai rezga Didžiosios Britanijos šturmo planą, pavadintą kodiniu "Jūrų liūto" ("Unternehmen Seelöwe") pavadinimu, būtina tausoti kiekvieną žmogų, laivą ir lėktuvą. Armijos vadovybė, taip pat neįgali, ji ištikta šoko nuo patirto karinio fiasko ir neįsivaizduoja, kaip išsisukti iš keblios situacijos. Ne veltui pats komiškiausias filmo personažas – komandoras Boltonas (akt. Kennethas Branaghas), aukščiausio rango kariškis, net čia pat sprogstant bomboms bei žūstant žmonėms, vaikšto po paplūdimį nutaisęs savimi patenkinto katino išraišką ir trykšta liguistu optimizmu, nepaisant, to, jog priešas vis artėja, o laiko lieka vis mažiau.

Kas tokioje situacijoje turėtų išsrėbti visą košę? Teisingai, paprasti žmogeliai, neturintys jokių rangų, užtat nestokojantys pilietinės pareigos jausmo, ryžto ir užsispyrimo. H.G.Wellso (1866–1946) "Pasaulių kare" (1898) šlykščius ateivius pražudė bakterijos. "Žiedų valdove" nunešti Blogio žiedą į Tamsos karalystę ir ten jį sunaikinti teko hobitams – už nykštukus mažesniems padarams.

"Dunkirke" gelbėti sumuštos sąjungininkų armijos į Prancūziją iškeliauja žvejybiniai laivai ir pramoginės jachtos, tarp jų ir ponas Dawsonas (akt. Markas Rylance'as) su dviem paaugliais. Jiems talkina "net" trys Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai, iš kurių vienas greitai pražūva. Laivus saugoti tenka viso labo dviem metaliniams paukščiams, pilotuojamiems lakūnų Farrierio (akt. Tomas Hardy) ir Collinso (akt. Jackas Lowdenas).

4. Kas turi būti padaryta, privalo būti padaryta. Pono Dawsono laivelis, neturėdamas ginklų ir suvokdamas tykančią grėsmę, drąsiai veržiasi į priekį gelbėti skęstančių britų. Farrierio ir Collinso lėktuvai nuo pat pradžių yra pasmerkti keliui be atgalios. Jeigu ne priešo kulkos ir pabūklai, tai besibaigiantys degalai tikrai juos pribaigs. Šioje situacijoje, norom nenorom prisimeni kitą Antrojo pasaulinio karo incidentą – Midvėjaus kautynes, kurių metu, sunaikinus japonų lėktuvnešius, Tekančios Saulės šalies pilotai buvo priversti sukti ratus, o vėliau pasitikti mirtį Ramiojo vandenyno gelmėse.

Ir vis dėlto, "Dunkirko" veikėjai padaro tai, kas būtina, išgelbėdami saviškius nuo kraupios lemties – pažeminimo ir mirties koncentracijos stovyklose. Visa ši iš dalies išgalvota ir tikrais faktais paremta istorija, nors ir naiviai, tačiau vis tiek žaviai mums primena, kaip svarbu nepasiduoti sunkiausiose situacijose, kad ir kur jos mus užkluptų – kare, politikoje ar banaliame gyvenime.

Rašyti komentarą
Komentarai (20)

Gabrielius

Esu pats kvailiausias politikas,ir pačios baisiausios bobos savininkas...

Karabauskis Barabauskis

Man tai pats geriausias filmas- "Naisių Vasara"

AURELIJANAS THE RYGA

Ką tik pažiūrėjau. Filmas puikus, bet vis tiek manau, kad straipsnis- užsakytas alkoholio pramonės.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS