ES IR JAV SANTYKIAI JAU PASIKEITĖ

– Kaip vertinate pirmąsias Prezidento Donaldo Trumpo valdymo dienas? Ar nuogąstavimai dėl jo nenuspėjamumo pasiteisino?

– Jis pasirodė esąs labai nuspėjamas. Tie, kurie ir Lietuvoje aiškino, kad retorika rinkimų kampanijos metu visuomet skiriasi nuo kalbų ir darbų po to, kai asmuo išrenkamas, neva ši taisyklė galios ir D.Trumpui, pasirodė esą neteisūs. Kaip neteisūs pasirodė esą ir tie, kurie aiškino neva JAV veikianti valdžių atskyrimo sistema, JAV Senatas ir Kongresas neleis prezidentui priimti vienvaldiškų sprendimų. Pamiršdami, kad Kongrese ir Senate – respublikonų dauguma, ir jie neabejotinai rems prezidentą ir jo sprendimus. Prezidentas daro, ką nori, o Kongreso ir Senato dauguma jį remia.

Prezidentas D.Trumpas pasirodė esąs nuoseklus, ką prieš rinkimus žadėjo daryti, tą ir daro. Jau pasirašė dekretus, kad JAV pasitrauktų iš JAV ir Ramiojo vandenyno regiono (Japonija, Kanada, Meksika, Australija, Malaizija, Singapūras, Peru, N.Zelandija, Čilė, Vietnamas ir Brunėjus) laisvosios prekybos sutarties, derybos dėl kurios buvo baigtos prezidento B.Obamos kadencijos pabaigoje. Jis pasirašė dekretus tiesti du naftotiekius, kurių tiesimas B.Obamos laikais dėl aplinkosaugininkų ir vietos gyventojų protestų buvo sustabdytas. Naftos magnatai ploja katučių, sveikina šį sprendimą, o svarbiausias argumentas, paskelbtas prezidento D.Trumpo, patinka visiems – bus keli tūkstančiai naujų darbo vietų.

Šiomis dienomis turime sulaukti dekreto dėl sienos statybos tarp Meksikos ir JAV, o taip pat dėl JAV esančių legalių imigrantų peržiūros ir atrankos sistemos įgyvendinimo. Kai kurie turės palikti JAV...

– Kaip pasikeis, jei pasikeis, ES ir JAV santykiai, D.Trumpui atėjus į valdžią?

– Santykiai jau pasikeitė, nepasitikėjimas naująja JAV administracija auga. Kaip gali būti kitaip, jei D.Trumpas, būdamas išrinktuoju prezidentu, sveikino ES dezintegraciją, Brexit’ą? Prieš pat prisaikdinimo ceremoniją jis buvo davęs nurodymą skambinti į ES institucijas ir klausti, kurios ES valstybės narės paseks Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir trauksis iš ES. Precedento neturintis elgesys...

Europos Sąjunga kol kas nekontratakuoja, pasitenkindama nerimo pareiškimais.

Tiesa, už užsienio prekybą atsakinga Europos Komisijos narė C.Malmstrom jau atvirai pasakė, adresuodama tai Prezidentui D.Trumpui: tie, kurie XXI amžiuje galvoja, kad galime tapti didžiais vėl apsitverdami sienomis, įvesdami užsienio prekybos barjerus, apribodami žmonių laisvę judėti, yra pasmerkti žlugti. Europos Sąjungos sėkmė remiasi į mūsų visuomenių atvirumą, prekybos ir kitokių barjerų naikinimą, laisvą asmenų, prekių, kapitalo judėjimą.

Kaip žinia, Jungtinės Karalystės premjerė T.May bus pirmoji Europos lyderė, susitiksianti su JAV prezidentu Vašingtone.

– Kaip vertinate galimybes pasirašyti ES–JAV laisvosios prekybos sutartį?

– Manau, kad komisarė C.Malmstrom padarė mano minėtą pareiškimą, jau žinodama, kad Damoklo kardas pakibęs virš JAV ir ES derybų dėl laisvosios prekybos sutarties. Kadangi derybos nėra baigtos, susitarimas nepasiektas, tai deryboms nutraukti pakaks D.Trumpo nurodymo. Manau, artimiausiu metu to ir sulauksime.

Gaila kelerių metų intensyvaus darbo, nes derybos startavo Lietuvos pirmininkavimo ES metu, 2013 m. vasarą. ES–JAV laisvosios prekybos susitarimas buvo ir vienas Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetinių darbų. Lietuvos vadovai tada reiškė viltį, kad šios derybos bus trumpos, o susitarimą pavyks pasiekti greičiau nei per vienerius metus. Deja...

Europos Parlamente žengėme svarbų žingsnį ratifikuojant ES–Kanados laisvosios prekybos susitarimą: Tarptautinės prekybos komitete, pagrindiniame šiuo klausimu, balsų dauguma pritarėme sutarčiai. Vasarį laukia balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Jei EP ratifikuos šią sutartį, ji iš dalies pradės galioti jau šių metų vasarą. Iš karto bus panaikinti prekybos barjerai, kurie ES gamintojams ir eksportuotojams į Kanadą sutaupys pusę milijardo eurų per metus. Visiškam sutarties įsigaliojimui yra būtinas visų 28 ES valstybių narių parlamentų pritarimas.

– Kaip manote, ar D.Trumpo atėjimas į valdžią turės lemiamos įtakos NATO ateičiai ir misijai?

– Neabejotinai turės. Tiesa, naujojo JAV Gynybos ministro tvirtinimas sukėlė mažiausiai prieštaravimų JAV Senate, pasirinktas pasitikėjimą pelnęs profesionalas. Kaip ir derėjo, jis jau pirmąją darbo dieną paskambino NATO Generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

Galiu džiaugtis tik dėl to, kad prezidentas B.Obama, kadencijos metu neišvengęs klaidingų sprendimų, sugebėjo įkalbėti Vokietiją paremti sprendimą, kad NATO batalionai būtų atsiųsti į Lenkiją ir Baltijos valstybes. Tai – Rusijos atgrasymo politikos įgyvendinimo dalis. Gerai, kad pradžią spėta padaryti iki D.Trumpo prisaikdinimo. Matysime, kaip elgsis naujasis JAV prezidentas ir dėl sankcijų Rusijai galiojimo, ir NATO įsipareigojimų vykdymo klausimais. Jo inauguracinė kalba buvo nieko gera nežadanti. Izoliacijos siekimas, koncentravimasis tik į save, pasaulio lyderio vaidmens atsisakymas galėjo sukelti pasitenkinimo tik JAV oponentams ir priešams.