Inkštimas, kad Valentino diena (vasario 14 d.) ir Helovynas (spalio pabaiga) kelia grėsmę lietuvių nacionalinei skaistybei ir patriotiškumo dvasiai, nėra neregėtas.

Tačiau šiemet buvo pasiektas naujas lygis, kai viena mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma neaiški institucija paskelbė, kad Helovyno šventimas yra kone šėtono garbintojų šventė, tuo perkeldama senų marazmatikų dejones į naują kliedesių dimensiją.

1. Vaikai nešvenčia Helovyno. Vaikai maivosi, kvailioja ir linksminasi. Taip yra JAV bei Didžiojoje Britanijoje, kur jau seniai, be antropologų, niekas nebepamena šios šventės simbolių ir ritualų reikšmės.

Taip yra ir Lietuvoje, kurioje ši šventė pažįstama daugiausia iš prastų siaubo filmų apie girtaujančius bendraamžius žudančius maniakus.

Niekas net JAV neprisimena, ką reiškia tas degantis moliūgas ir iš kur jis kilęs.

2. Helovynas nėra satanistų šventė, Helovynas yra krikščioniška šventė, adaptavusi kai kuriuos pagonių (keltų) ritualus, lygiai taip pat, kaip, beje, Kalėdos ir Velykos.

Ar per Jonines girtaujantys ir rusiškos muzikos besiklausantys buduliai užsiima velnio garbinimu?

Net jeigu Helovynas būtų grynai pagoniška šventė, kaltinimai blogio jėgų garbinimu būtų absurdiški.

Vasaros saulėgrįža yra gryniausia pagoniška šventė visa savo esme. Ar per Jonines girtaujantys ir rusiškos muzikos besiklausantys buduliai užsiima velnio garbinimu? O gal velnio garbinimu užsiima tie pamaivos, pasiskelbę romuviečiais, ir kiti neopagonys?

3. Katalikų bažnyčios atstovai turėtų perdėtai rūpintis ne tariamu Helovyno šventimu, o savomis bėdomis. Vaikų tvirkinimo atvejai ir viso to dangstymas padarė itin didelę žalą Katalikų bažnyčios reputacijai, nepaisant to fakto, kad vaikai yra tvirkinami ne vien kunigų ir ne vien bažnyčiose.

Taip pat jai pakenkė ir dabartinio popiežiaus prielankumas seksualinėms mažumoms bei klimato kaitos teorijoms, o tikintieji, kurių neatgrasė Šventojo Tėvo progresyvumas, yra pasišlykštėję jo sofizmu dvelkiančia retorika dėl Vladimiro Putino agresijos prieš Ukrainą.

4. Mano giliu įsitikinimu, tikroji velnio garbinimo šventė yra Gegužės 1-oji. Kodėl ji vis dar raudona? Kodėl neaiškios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos institucijos nekelia šio klausimo? Kodėl vaikai vis dar yra dresuojami garbinti šėtonišką stalinizmo saulę atvežusius venclovas, nėris ir cvirkas? Kodėl juos bandoma reabilituoti?

Kodėl stringa viešųjų erdvių desovietizacija ir desolomėjizacija? Kodėl iki paskutinės sekundės buvo bandoma išsaugoti Klaipėdos skulptūrų parką bjaurojusį velnio kardą? Kodėl šėtono stabai, užuot sunaikinti, yra laikomi Grūto parke? Gal laukiama patogios progos juos grąžinti į viešąsias erdves? Ir kodėl Širvintų valdžia, užuot pašalinusi raudoną skeltanagio žvaigždę, ją išblizgino?