IKI VAKARŲ DAR TOLI TOLI

Parašyti paskatino birželio 7 d. matytas vaizdelis. Prie vieno renovuojamo daugiabučio vyrai pjaustė betono trinkeles ir bortelius. Per cemento dulkes beveik nieko nebuvo matyti, garsas – nežmoniškas. Kaip visada, dirbant tokius darbus.

Nesuprantama tik, kaip tokius sveikatai kenksmingus darbus leidžiama dirbti be jokių apsaugos priemonių – be respiratorių, be ausinių? O paskui stebimės, iš kur Lietuvoje tiek daug ligonių, invalidų ir ankstyvų mirčių?

Sveikatos prevencija daugiausia apsiriboja tik kvietimu judėti, tinkamai maitintis, na, yra dar pora rekomendacijų. Kartais padejuojama ir dėl triukšmingos aplinkos, bet pokalbiais dažniausiai ir baigiasi. Triukšmo gatvėse, panašu, tik daugėja. Nežinau, kodėl niekas nestabdo, nebaudžia automobilių kiaurais duslintuvais arba sklindančiais "bumčikais", nuo kurių dreba visa gatvė? Kodėl tokia iškrypusia "tolerancija" šiems įžūliems chuliganams tarsi pritariama jų elgesiui?

Be gailesčio per pandemiją buvo baudžiami pažeidėjai be kaukių, o štai kai esame lėtai, bet užtikrintai sargdinami triukšmu, niekam nerūpi?

Keista, kad mieste nėra matuojamas triukšmo lygis arba apie jį (gal specialiai?) nėra skelbiama. Užtektų policininkams valandžiukę pastovėti su triukšmo matuokliais, pavyzdžiui, prie Herkaus Manto gatvės, ir nemažai pinigų už baudas pririnktų. Dažnai pirmyn atgal važinėja tie patys nežmonišką triukšmą skleidžiantys automobiliai. Normaliose civilizuotose šalyse tokių automobilių vairuotojai seniai būtų sutramdyti įspėjimais ir baudomis.

Ne veltui sakoma, kad požiūris į triukšmą atspindi šalies civilizacijos laipsnį. Pagal jį vis dar nepriklausome Vakarams, kuriuose kur kas daugiau kultūros ir pagarbos greta esantiesiems.