ĮSPŪDŽIAI IŠ KONCERTO

Paskutinėmis šių metų vasaros dienomis aš, lietuvė, tikroji Sąjūdžio įkūrėja, nusprendžiau nuvažiuoti į buvusio milicininko valdomą laikinąją sostinę ir dalyvauti žymaus lietuvių estrados dainininko Babuino Staugūno Putinelo koncerte.

Padaryti tai buvo būtina, mat pirmosiomis Vladimiro Putino kovos su ukrofašistais dienomis, visų runkelių mylimas Putinelas savo „Facebook“ profilyje pareiškė, kad prigožininkų, kadyrovcų ir kazokų prievartaujamos ukrainietės turėtų ne tik nesipriešinti, bet ir mėgautis žaginimu vardan taikos.

Katalikų bažnyčios popiežius vėliau užėmė labai panašią poziciją, ir tai tik įrodo, kad Babuinas Staugūnas mąstė ir, tikėkimės, tebemąsto teisingai, tačiau tų 2022 m. vasarį konservatnikai ir liberastai nesnaudė – jie taip puolė savo „kitoke nuomonia“ pasakiusį dainininką, kad šis negalėjo koncertuoti daugiau nei metus.

Jau eidama Klaipėdos Butkudziundzės gatve, aš pajutau, kad ruošiuosi dalyvauti išskirtiniame įvykyje, kurį būtų pranokęs nebent Kijevo paėmimas per tris valandas, o prisiminusi, kad kažkur netoli traukinių ir autobusų stočių gyvena tarpgalaktinio garso vokalo treneriai Mioleta ir Pijus Karabasovai, kone vos nenualpau iš laimės.

Atvažiavusi į Kauną ir atėjusi į koncerto vietą pamačiau daugybę runkelių ir budulių su vadinamosiomis pederastkėmis ir iš karto supratau atsidūrusi tarp savų.

„Aš nesuprantou, kiek galima apie tą karą?“ – pyko treninguotas budulis.

„Vaizdai iš karo labaj troumuoja“, – pritarė runkeliui jo patelė.

„Prie ruso buvo geriau. Stovėjo by... prie ruso ir propagandos buvo mažiau“, – pasakė jiems kažkoks bendraamžis.

Atpažinau, kad tai vieno uostamiesčio liberasto brolis, skiepų priešininkas, anot mano bedantės bičiulės, karo Ukrainoje išvakarėse sisteminės žiniasklaidos žurnaliūgoms išsiuntęs manifestą, skelbiantį, kad Lietuva turėtų pripažinti Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybę.

Prasidėjo koncertas. Į sceną įžengė Putinelas su savo muzikantais ir pritariančiosiomis vokalistėmis. Staiga supratau, kad vienas muzikantų yra žymus Lietuvos dizaineris Juozapota Sputnikėvičius, kurį taip pat puolė liberastai. Dabar jis buvo kone visiškai nuogas ir išmarginęs kūną įvairaus dydžio Z raidėmis. Dėvėjo Juozapota tik vadinamuosius stringus ir per visą koncertą ant scenos kratė savo kapšeliu it perkusiniu instrumentu.

„Šiam pasauly visko būna... Atsimerki vieną rytą“, – ritmenbliuzo maniera užkniaukė Putinelas, ir visa publika kone pašėlo iš laimės.

„Ačiu. Ačiu. Tai, kas vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, yra labai skaudu. Vaizdai iš karo labai troumuoja... Reikia kovoti su patyčioumis...“ – baigęs dainuoti, paleido tiradą Putinelas ir netrukus užtraukė naują kūrinį.

„Kitoke nomone... Nomone kitokia...“, – kartojo Juozapota ir pritariančios vokalistės prieš Putinelo partiją.

„Ir jeigu tu skrisi į dangų suuostęs trąšas, lyg klijus... Pasieksi planetą Gražulį... Rasi ten savo draugus... draugus...“, – infantiliu balseliu kniaukė dainorėlis, o buduliai rūsčiai dvasingais veidais, išsiviepę žiūrėjo su džiaugsmo ašaromis akyse į sceną.

„Ačiuuu, ačiuuu... O dabar šią dainą norėčiau skirti vienam politikui, kurį dėl jo kitokios nomones pola šorošiniai liberastai“, – pareiškė Babuinas Staugūnas.

„Aš jau nepakeliu minčių apie saveee... Kaip Pirskienė užlipusi ant vamzdžio... Tai uždaryk mane, Remyga, krematoriume, kaip Aušvicą mirtis uždaro... Ir kaip nutupdo Paksas savo lėktuvus... O tu man atsakai: Aš tavo Trampas...“, – užbaigė žinomą fabriko valgyklos dainą Putinelas, tuo patvirtindamas, kad yra pasaulinio lygio fonogramininkas.

„O dabar norėčiau pakviesti porą ypatingų svečių“, – pareiškė Babuinas ir į sceną įžengė matytas veidas.

Greitai supratau, kad tai buvęs kandidatas į prezidentus Gražvydas Trumpaitis.

Iš pradžių susierzinau, mat Gražvydo sėbrai internete dažnai skelbia, kad tai jis, o ne aš, yra tikrasis Sąjūdžio įkūrėjas, tačiau prisiminusi, kad jis kritikuoja angliškai dainuojančius vaikus ir yra palikęs savo lietuvišką šeimą dėl Rytprūsiuose sutiktos kitatautės, iškarto nusiraminau bei ėmiau laukti, ką jis pasakys.

Gražvydas nieko nesakė. Jis stovėjo, žiūrėjo į žmones maždaug dešimt minučių, o tada atsitūpęs ant keturių galūnių pradėjo šokinėti kaip varlė ir kartoti „kva kva“. Buduliai nieko nesuprato, tačiau atsakė aplodismentais, o aš suvokiau, kad šiuo savo performansu buvęs olimpietis bando išreikšti kritiką Lietuvos valdžiai dėl paramos Ukrainos režimui.

Staiga į sceną įžengė klaikiai nutukusi moteris, kurią jau buvau kažkur ne kartą mačiusi.

„Sojuz nerušymych respublik svobodnych splotila naveki velykaja Rus“, – rusiškai užgiedojo storulė, nusipurčiusi nuo pagurklio prakaito lašus.

Netrukus prie jos prisijungė Putinelas kartu su Juozapota ir visais kitais muzikantais bei dainininkais. Tik Gražvydas stovėjo nieko nesakydamas ir kartais išleisdavo varlėms būdingą garsą.

Buduliai toliau rūsčiais dvasingais veidais žvelgė į sceną, o man iš akių pasipylė džiaugsmo ašaros.

„Lie Va Tu... Konsti Tu ti“, – sukuždėjau žymios poetės Salomėjos Makšties trilogijos „Algirdas“, „Mykolas“, „Garažas“ herojės Loretos ištartus žodžius.

„Kitoke nomone... Nomone kitokia!“ – tebeklykė Juozapota.