KLAIPĖDOS EKOLOGINĖ PADĖTIS REIŠKIA NE KĄ KITA, O KATASTROFĄ

Prisipažįstu, sergu liga, kurią vadinu ekologiniu nerimu. Ji ypač paūmėjo, kai paaiškėjo, kad įmonė "Grigeo Klaipėda" ne vienerius metus teršė marias.

Ilgus metus mūsų mieste dirbau ekologijos ir gamtosaugos srityje, dabar tai darau visuomeniniais pagrindais. Vis dar esu Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narė.

Puikiai pažįstu dienraščio "Klaipėda" vasario 3 d. straipsnyje "Jūros tarša: apokalipsė dar neprognozuojama" minimus mokslininkus Sergej Suzdalev ir Galiną Garnagą-Budrę. Jie tikrai gerai išmano savo darbą, turi naujausių tyrimų duomenis ir žino apie taršos jūrai padarinius.

Tai, kad Baltijoje pagautų žuvų neturėtume valgyti, jau akivaizdu. Jaučiamas ir kitoks taršos poveikis.

Mokslo žmonės Kuršių marių tyrimui naudoja puikiai įrengtą katamaraną "Vėtrūnas", tačiau šių tyrimų duomenys nėra skelbiami visuomenei.

Tai būtų ypač aktualu po "Grigeo Klaipėda" skandalo. Juk visiems klaipėdiečiams rūpi, kokia šiuo metu yra marių ekologinė padėtis.

Manyčiau, dabar mokslininkų darbas būtų ne tik stebėti ir fiksuoti taršą, bet ir teikti konkrečias rekomendacijas, ką galima padaryti, kad mūsų aplinka taptų švaresnė.

Tikrai žinau ir garsiai sakau, kad Klaipėdos ekologinė padėtis – katastrofiška. Jau garsiai kalbama, kad uostamiestis tapo taršos miestu.

Labai pikta, kad miesto savivaldybė priversta leisti milžiniškus pinigus padariniams šalinti. Bet juk valdininkai turi stebėti, kad nieko blogo neatsitiktų, kontroliuoti miesto ir uosto įmonių veiklą. Tada nereikėtų patirti ir milžiniškų išlaidų ekologinių nelaimių padarinių šalinimui.

Labai skaudu, kad už Vitės progimnazijos stadiono viršutinio sluoksnio nukasimą sumokėta 800 tūkst. eurų. Tokio išlaidavimo sau neleidžia net turtingosios Europos valstybės.

Pati rašiau miesto savivaldybės administracijos vadovams laišką, kuriame dėsčiau, kad yra būdų panaikinti užterštumą metalais nešvaistant pinigų. Vienas tokių – sodinti užterštoje teritorijoje medžius.

Panašių priekaištų turėčiau ir dėl ekstremaliosios situacijos, skelbtos metų sandūroje dėl į Dangę išpiltų naftos produktų, padarinių likvidavimo. Iš savivaldybės administracijos direktoriaus fondo sumokėta 55 tūkst. eurų. Esu girdėjusi mokslininkų pasakymą, kad šioje situacijoje nereikėjo skelbti ekstremaliosios situacijos.

Prieš porą metų visus metus fiksavau kiekvieną Dangės teršimo naftos produktais atvejį. Nebuvo mėnesio, kad tokių atvejų nebūtų pasitaikę.

Esu įsitikinusi – pirmiausia turi būti labai griežtai laikomasi aplinkosaugos taisyklių. Kiekvienas laiviūkštis Kuršių mariose turi griežtai pildyti dokumentus, kiek degalų įsipylė, kiek sunaudojo, kur dėjo panaudotą tepalą, šiukšles. Tada būtų galima susekti, kas ir kada užteršia upę ir marias.

Laiviukas, kuris porą metų skendo ir skendo, kaskart vis teršdamas upę, taip pat darė gėdą miestui ir rodė visišką bejėgiškumą.

Garbė visuomenininkams, kurie padaro labai daug darbų. Juk Vitės kvartalo bėdas iškėlė į viešumą ir iškovojo draudimą krauti metalo dulkes ties gyvenamaisiais namais ne atlyginimą už tai gaunantys atsakingi darbuotojai, o šalia gyvenanti moteris Alina Andronova.

Net jei tokie žmonės, kovodami už švarią aplinką, padaro politinę karjerą, manau, tai yra gerai.

Manau, kad įtampa dėl visų šių dalykų kaupiasi. Jau tikrai reikia imtis labai konkrečių veiksmų.

Vien tik kalbos apie būsimus darbus yra atgyvena. Seniai laikas griebti jautį už ragų.

Dalia Žukienė