NEBŪKIME ZBIGNEVO ŠAUKŠTELIAI

Turiu viltį, kad Lietuvai neteks kariauti su Rusija. Tą viltį palaiko tikėjimas išmintimi, kad gėris visada nugali blogį, nes blogis neturi ateities. Blogį suprantu, kaip visas bjaurastis, pasitaikančias kai kurių individų galvose ir veikloje. Tai baimė dėl savo kailio, nes gali prarasti, ką esi pavogęs, akiplėšiškas melas, aklas pavydas, visiškas abejingumas ir neapykanta silpnesniam bei žiaurus smurtas.

Tačiau aš nesu naivus ir žinau IV a. pab. – V a.  pr. romėnų rašytojo ir karo teoretiko Publius Flavius Vegetius Renatus išmintį: "Igitur qui desiderat pacem, praeparet bellum" (liet. taigi, kas nori taikos, tegu rengiasi karui).

Jeigu tikrai norime taikos, pirmiausia turime išsivalyti savo sąmonę nuo "Zbignevo šaukštelių". Buvęs seimūnas, Rusijos sąjungininkas Zbignevas Jedinskis pagadino orą, pareiškęs, kad ruoštis karui su Rusija yra tas pats, kaip bandyti šaukšteliu išsemti Baltijos jūrą. Ir jis ne vienišas. Kažką panašaus girdėdavome mūsų aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose, kai būdavo kalbama apie Lietuvos gynybos biudžetą. Jie karksėdavo: "Su kuo ruošiatės kariauti? Su latviais?" "Su Rusija reikia prekiauti, o ne kariauti" ir kitokį susitaikėlišką mėšlą.

Štai šiandien ir matome, su kuo prekiavome. Su diktatūra, kuri vykdo genocidą Ukrainoje.

Tokių – pasiduokime be mūšio – nuotaikų pilna ir paprastų piliečių drebančiose kinkose.

Juk 1940 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasidavė be mūšio. Nedavė į dantis leniniečiams-staliniečiams, kaip tie drąsūs suomiai 1939-aisiais.

"Zbignevo šaukšteliai" galvoja, kad nepakėlę ginklo prieš agresorių kaip nors išliks.

Tie, kurie nueis tarnauti agresoriui su Rusijos šnipu Algirdu Paleckiu, išliks. Tai įrodo ir 1940 metai, kai to Algirdo senelis Justas Paleckis su išdavikų gauja pardavė Lietuvą.

Tačiau daugelis, kurie nesipriešino okupacijai, ieškojo trečio kelio, atsidūrė prie Laptevų jūros, kartu su tais, kurie bandė pasipriešinti arba buvo valstiečiai, tai yra buožės, anot tarybinių "propagandonų" (taip ukrainiečiai vadina rusų propagandistus).

Ar rusai nuo 1940–1953 metų yra pasikeitę? Kur jie 2022 metų balandį "evakavo" subombarduotų Ukrainos miestų mirštančius iš bado gyventojus? Į Sachaliną! Ir Ukrainos piliečių pasus atėmė, kad nesugalvotų pabėgti.

Ką jie padarė 2022 metų kovą su civiliais gyventojais Kijevo priemiesčiuose? Nukankino ir paliko pūti lauke arba užbėrė plonu žemės sluoksniu. Ar neprimena 1941 metų Joninių nakties Rainiuose?

Juk dabar ukrainiečių genocidą vykdo proanūkiai tų išsigimėlių, kurie naikino lietuvius 1940–1953 metais.

Nebūkime naivūs. Jau matėme, kas yra kas. Vieną dieną "Zbignevo šaukšteliai" Seime graudžiai gieda apie pašalpas, kurias reikia didinti, sumažinus Lietuvos gynybos biudžetą, o kitą – važiuoja į Baltarusiją pasigėrėti Aliaksandro Lukašenkos režimu.

Jie pasiruošė išduoti, nes nori karo. O mes ruoškimės karui, nes norime taikos.