Pernai Higienos instituto specialistai ištyrė, kiek mūsų moksleivių yra fiziškai aktyvūs po pamokų. Ne mažiau kaip 60 minučių kasdien? Tokių Lietuvoje yra vos kas aštuntas – 13,6 proc. vaikų. Ketvirtadalis moksleivių kasdien net keturias ir daugiau valandų praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus ekranų.

Duomenys tik blogėjo

Fizinio aktyvumo stygių savo tyrimuose fiksuoja ir Lietuvos sporto universiteto mokslininkai.

Vaikų fizinio pajėgumo rezultatai per pastaruosius 20 metų blogėjo visose kategorijose. Ypač prastą padėtį rodo ištvermės rodikliai, nusakantys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą.

Vadinasi, ateityje didės širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių mirštamumas ir šiuo metu yra didžiausias.

Vaikus miniu pirmiausia, tačiau tai tik vienas signalas, kad turime rimtų problemų. Ne ką geresnė situacija ir jaunimo, darbingų asmenų bei senjorų grupėse.

Nesveikas gyvenimo būdas ne tik trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Tai mažina bendrą pasitenkinimą gyvenimu.

Prieš kelerius metus Higienos institutas darė didelės imties (apklausta beveik 25 tūkst. asmenų) tyrimą, kuris parodė, kad suaugusiųjų, kurie užsiima energinga fizine veikla bent po 30 minučių penkias dienas per savaitę ar dažniau, tėra 40,5 proc.

Kitaip tariant, vos du iš penkių tėvų ir senelių yra minimaliai fiziškai aktyvūs. Ir čia nekalbame apie rekomenduojamą aktyvumą – tik apie minimalų, būtiną sveikam gyvenimui.

Miestuose – prasčiau

Situacija dar prastesnė didesniuose miestuose.

Pavyzdžiui, Vilniuje minimaliai fiziškai aktyvių suaugusiųjų tėra 29,4 proc., Kaune – 33,9 proc., o Klaipėdoje – 35,2 proc. Tai duomenys, kurie užfiksuoti iki pandemijos.

Akivaizdu, kad judėjimo ribojimai 2020–2021 m. šiuos rodiklius tik dar labiau pablogino, ir kardiologų skelbiamas aliarmas apie užslėptas ir netrukus sprogsiančias problemas yra visiškai pagrįstas.

Ar turime galimybių išvengti šios sofos sėslumo katastrofos?

Problema – ne tik Lietuvos. Pasaulio sveikatos organizacija dar 2017 m. yra pateikusi įvairių rekomendacijų, kaip didinti fizinį aktyvumą.

Pirma priemonių grupė – sąmoningas apsisprendimas šeimose visiems kartu ieškoti sveiko gyvenimo pasirinkimų.

Pavyzdžiui, visiems kartu nuspręsti ir pradėti reguliariai eiti į lauką, atrasti ir pamėgti jei ne aktyvų sportą, tai bent išvykas į gamtą, netradicines erdves, renginius.

Buvimas kartu turi tapti ir paskata keisti maitinimosi įpročius – atsisakyti greito, nesveiko maisto, mokytis maistą gamintis patiems, naudoti ekologiškus produktus, didinti vaisių ir daržovių dalį.

Antsvoris – tikra bėda

Sveikatos specialistai siūlo visiems kartu nusistatyti tam tikrus lengvai pamatuojamus, tačiau svarbius tikslus.

Pavyzdžiui, fiksuoti, kiek kilometrų šeima kartu nuėjo per savaitę. Arba stebėti, kiek kartų per savaitę buvo valgomos daržovės, kiek kartų neatsilaikyta pagundai ir užsisakytas greitas maistas.

Tokiems savistabos pratimams jau dabar galima rasti daugybę sveiko gyvenimo programėlių išmaniuosiuose įrenginiuose. Jos atkreips dėmesį ir primins daugybę dalykų – paklaus, kodėl šiandien dar nenuėjote rekomenduojamų žingsnių skaičiaus ar kiek kaloringą maistą valgėte pietums ar naktipiečiams.

Ir, žinoma, sėkmingai pasiekę suplanuotus tikslus, visi turite gauti dovanų – išmaniuosiuose įrenginiuose apdovanojimai virtualūs, tačiau gyvai šeimoje tikrai galite sutarti dėl labai apčiuopiamų prizų.

Lietuvoje kas ketvirtas vaikas jau turi antsvorio, dalis jų jau laikomi nutukusiais.

Tai iššūkis kiekvienam piliečiui, kiekvienai šeimai, vietos bendruomenei. Daug ir nesveikai maitinantis keliama maisto pramonė, tačiau gerokai daugiau nukenčia patys piliečiai, šeimos, bendruomenės.

Nesveikas gyvenimo būdas ne tik trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Gerokai svarbiau, kad tai mažina bendrą pasitenkinimą gyvenimu.

Pamirštame, kad pakilus nuo sofos ir išėjus pro duris mūsų laukia įdomus, įtraukiantis, džiaugsmą, o ne erzelį siūlantis pasaulis.