Vadinasi, gatvė buvo remontuojama ne klaipėdiečiams, o kažkokiems atvykėliams, kurie čia pabus, pasilinksmins ir išvažiuos.

Taip atsiskleidė tikrasis požiūris į miestiečius. „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“, kaip dainavo Algirdas Kaušpėdas iš „Anties“. Žodžiu, stengiamasi dėl svečių, atvykėlių, ne dėl klaipėdiečių.

O gatvės Klaipėdoje iš esmės yra labai prastos būklės. Važiuojant uostamiesčiu, visada kyla klausimas, kodėl tiek daug čia yra šulinių? Vienas prie kito. Po ratais visą kelią daužosi. Nejaugi negalima nieko padaryti?

Baisiausia, kad tie šulinių dangčiai yra arba per daug išlindę, arba per giliai. Todėl važiuojant atrodo, kad visą laiką vyksta žemės drebėjimas.

Taip pat reikia pasakyti, kad asfalto danga mieste yra persenusi, nelygi, duobėta. Tai irgi nulemia žemą važiavimo komfortą.

Miesto centre yra ir daug akmeninio grindinio ruožų. Juos reikėtų užasfaltuoti, nes atrodome kaip laukiniai. Suprantu, kad čia yra vertinimų, jog tai „paveldas“, pasekmė. Tačiau nereikėtų klausyti kiekvieno išsigimėlio, kuris pats nežino, ko nori. Jei tokių klausysime, niekada nebus progreso niekur.

Gatves Klaipėdoje reikia metodiškai asfaltuoti iš naujo. Visas. Pilies gatvės remontas parodė, kad mokame asfalto dangą gražiai sulyginti su šulinių dangčiais. Vadinasi, mūsų darbininkai jau yra įgiję civilizuotoms šalims tinkamą kvalifikaciją.

Tai kodėl ja nepasinaudojus? Reikia statyti ne ledo arenas, ne šelpti sporto komandas. Nereikia pirkti socialinių būstų girtuokliams ir tinginiams. Reikia visus pinigus skirti miesto vizualiniam atnaujinimui, gėlynams, infrastruktūrai ir pirmiausia gražioms gatvėms, jų dangai.

Tada visi suprasime, kad visas dėmesys yra skiriamas ne kažkokiems atvykėliams, ne svečiams, o klaipėdiečiams.

Ačiū už dėmesį.