Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio–gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc. Augo ir degtinės pardavimai – per penkis mėnesius, skaičiuojant tūriu, padidėjo 0,5 proc., o eurais – beveik 5 proc.

Gegužės mėnesio pardavimai, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, dar įdomesni. Kokteilių pardavimai augo 50 proc., putojančio vyno – 27 proc., o stipraus alkoholio – įspūdingus 22 proc. Stipriai susitraukė alaus ir silpnų fermentuotų gėrimų (sidro) pardavimai – lyginamuoju laikotarpiu 15 proc. ir 14 proc. atitinkamai.

Jau greitai bus balsuojama dėl akcizų ir didžiausi akcizų augimai siūlomi silpnam vynui bei sidrui – 66 proc. per tris metus, alui ir vynui – 33 proc. per tris metus. Mažiausias akcizo augimas (17,5 proc. per tris metus) yra siūlomas stipriam alkoholiui.

Per paskutinę Seimo kadenciją akcizai taip pat dramatiškai buvo didinami silpnam alkoholiui ir tai davė vaisių. Alaus pardavimai mažėja, o stipraus alkoholio auga ir šiais metais. Dabartiniai siūlymai taip pat panašiai subalansuoti kaip ir „žaliųjų“ laikotarpiu. Tai ganėtinai keista, nes tai gali paskatinti tolimesnį alkoholio vartojimą per stiprų alkoholį, kai ir taip kartais skiriamės nuo Vakarų šalių, kokiomis proporcijomis alkoholio suvartojame. Vakarų šalyse stiprus alkoholis sudaro apie 20 proc. viso suvartojimo absoliutaus alkoholio, o Lietuvoje šis skaičius yra virš 45 proc.