Ir tikrai neatsistatydins. Per visą JAV istoriją savanoriškai taip padarė tik vienas prezidentas, Richardas Nixonas. Bet jam ir taip grėsė pašalinimas apkaltos Kongrese būdu. Protestai tokios galios neturi.

Nepaisant to, Trumpui ir respublikonams yra dėl ko nerimauti. Protestai daro įtaką subtiliau, nei kartais manoma.

Trumpo antros kadencijos pradžioje protestai įsivažiavo vangiai, nors jų bendras skaičius buvo didelis – net didesnis nei prieš aštuonis metus. 2017 m. vasarį įvyko 937 protestai prieš Trumpą, o 2025 m. – jau 2085.

Vis dėlto ši statistika slėpė tam tikrus niuansus. Vidutiniškai į protestus ateidavo mažiau nei šimtas žmonių. Kaip rašė The Atlantic, daugelis šių protestų buvo tiesiog keli studentai, dalijantys skrajutes universitete.

Tai rodė kelis dalykus.

Pirma, demokratų partijos opozicija buvo kurį laiką demoralizuota ir nežinojo, kaip reaguoti į prezidento politinį buldozerį. Antra, pradžioje atrodė, kad parama Trumpui, ypač ekonomikos ir imigracijos srityse, yra gana didelė. Trečia, tikėtina, kad daugelis žmonių bijojo eiti į gatves ir nejautė galintys kažką pakeisti.

Tačiau šie dalykai neliko vietoje.

Žinome, kad bendras Trumpo populiarumas sumažėjo. Muitų tarifai pakenkė pasitikėjimui prezidentu ekonomikoje. Pirmos apklausos po įvykių Kalifornijoje preliminariai rodo, kad silpsta palaikymas ir imigracijos politikai.

Žmonių vangumą „pramušė“ balandžio 5 d. per JAV nuvilnijusi protestų banga „Hands Off“. Organizatorių duomenimis, juose dalyvavo apie 3 milijonus žmonių. Nors tokius skaičius sunku patikrinti, vis dėlto buvo aišku, kad masiškumas dar nesiekė pasipriešinimo pirmajai Trumpo administracijai.

Visgi „Hands Off“ parodė pavyzdį visiems, kurie mato Trumpo polinkį į autoritarizmą – bijoti nėra ko, reikia veikti.

Protestų skaičius ir toliau augo. Pagal projekto „Crowd Counting Consortium“ duomenis, nuo antrosios Trumpo inauguracijos jau įvyko daugiau nei 15 tūkstančių protestų. Palyginti su 2017 m., skaičius išaugo trigubai – tada per tą patį laikotarpį buvo užfiksuota daugiau nei 5 tūkstančiai tokių įvykių.

Skirtingai nuo metų pradžios, dabar jau ir dalyvavusių skaičius pradeda vytis pirmąją Trumpo kadenciją.

Pagal duomenų žurnalisto G. Elliott Morris informaciją, didžiausias pirmos Trumpo kadencijos protestas – ir tuo pačiu didžiausias vienos dienos protestas JAV istorijoje – buvo 2017 m. „Women’s March“. Jis sutraukė nuo 3,3 iki 5,6 milijono dalyvių. Žirklės didelės, nes suskaičiuoti čia sudėtinga – nėra oficialios dalyvių registracijos.

Net ir atsižvelgiant į šias paklaidas, atrodo, kad „No Kings“ protesto dalyvių skaičius per visą JAV yra panašus į „Women’s March“. Taigi, bent jau šiuo požiūriu demonstracijos sėkmingai pakartojo istorinį įvykį.

Vienas iš veiksnių, lėmusių augantį dalyvių skaičių, yra besikeičianti JAV demokratų partijos strategija. Siekiama įtraukti kuo daugiau žmonių. Ne tik progresyvius universitetų alumnus, bet ir nepriklausomus, nuosaikius rinkėjus, darbininkus. Protestai įvyko netgi stipriai „raudonuose“ JAV miestuose, respublikonų tvirtovėse.

Abejotina, ar „No Kings“ ir kiti būsimi protestai privers Trumpą pergalvoti jo esmines politines nuostatas. Nei visuomenės pasipriešinimas per pirmąją kadenciją, nei pralaimėjimai teismuose jų nepakeitė. Trumpas ir toliau laikysis nuomonės, kad pasaulis išnaudoja JAV prekyboje, o daugelis nelegalių imigrantų yra pavojingi.

Trumpas galės laikytis Richardo Nixono taktikos – sakyti, kad protestuoja tik mažuma JAV visuomenės. Techniškai tai būtų tiesa.

Tačiau protestų poveikis yra platesnis. JAV politikos mokslininko Daniel Q. Gillion tyrimai rodo, kad protestai yra tarsi kanarėlės anglies kasykloje – jie įspėja apie artėjančius politinius ir rinkiminius pokyčius.

Protestai padeda visuomenei išryškinti, kurie klausimai politikoje yra svarbiausi. Jie braižo darbotvarkę. Jeigu prieš kelis mėnesius apie Trumpo autoritarinius polinkius daugiausiai kalbėjo ekspertai ir JAV demokratų elitas, „No Kings“ masiškumas visuomenei siunčia signalą – taip galvoja daug paprastų žmonių visoje JAV.

Protestai turi mobilizacinį poveikį. Jie skatina žmones aktyviau dalyvauti rinkimuose ir remti opozicijos kandidatus finansinėmis aukomis. Todėl demokratams labai svarbu, kad protestai prieš Trumpą būtų gausūs ir masiški.

Žinoma, didele dalimi protestai yra ideologiniai – juose daugiausiai dalyvauja prijaučiantys demokratams. Bet net ir mažas poveikis nepriklausomiems, abejojantiems rinkėjams gali nusverti rezultatus ateityje. Protestai daro įtaką žmonių rinkiminiam elgesiui. Net jeigu tuose protestuose nedalyvavai.

Pirmojo Trumpo prezidentavimo pradžioje protestuose JAV dalyvavo daug žmonių. Ir 2018 m. vidurio kadencijos rinkimai respublikonams buvo nesėkmingi. Nors jie ir išlaikė daugumą Senate, prarado demokratams Atstovų rūmus. Likusius du kadencijos metus prezidentas turėjo dirbti be parlamentinės daugumos.

Amerika vėl protestuoja. Ir Trumpui tikrai yra ko nerimauti.