ANALFABETŲ RAŠTIJOS TRAMPLINAI

Nors jau 111 metų džiūgaujama dėl spaudos laisvių, tačiau dar ir šiandien daugybė grynaveisliais lietuviais save laikančių analfabetų ne tik nemoka valstybinės kalbos, bet apskritai kalba tarsi būtų iš Zelenogradsko.

Kita vertus, ko čia stebėtis, jei net aukščiausių valdžios "organų" veikėjai neskiria "senai" nuo "seniai". Štai ir skamba per televiziją Vyriausybės vado sakinys-invalidas: "Aš jau senai sakiau". Tą patį "senai" atkartoja ir atsistatydinęs ministras, ir politinio olimpo žvaigždės, kurios turėtų būti pavyzdys ne itin raštingai ir nelabai savo kalbą mylinčiai tautai.

Ta lingvistinė bukaprotybė šiandien taip įsišaknijusi, kad ją galima fiksuoti bet kur. Balsas parduotuvėje: "Nupirk man ledą". Kodėl ne ledų porciją? Rašliava populiariame žurnale: "V.Tomkus švenčia 70-ąjį jubiliejų". Viešpatie, kiekgi Tadui Blindai metų, jei jau 70-ąjį jubiliejų mini? Atleiskite jiems, Maestro, nes jie nesuvokia, ką rašo.

Dar vienas savaitės straipsnis populiariame portale, kuris įtikinėja, kad aktorei L.Gurčenko filmas "Mama" buvo "tramplynas" į SSRS kino aukštumas. Šiaip jau žodynai rašo, kad žodis "tramplinas" kilo iš prancūziškojo "tremplin", kuriame "i" – taip pat trumpasis. Na, bet mes juk esame poetų tauta, todėl patobulinti galime ir prancūzų kalbą.

Akį žaloja ir visoje toje "išradimų" gausoje pastebimas iš Rusijos importuotas įprotis neberašyti žmogaus vardo pirmosios raidės, tik pavardę. Jei jau Putinas, tai kam tas V.? Juk visi ir taip žino. Štai ir rašomos pavardės tarsi pravardės.

Kai žvelgi į šiuolaikinę raštiją, gali iš juoko pribjauroti pilną pižamą. Tačiau infarktas ištinka, kai klausai gilias mintis apie valstybę dėliojančio "patrioto", kuris šneka lietuviškais žodžiais, bet jo sakinių struktūra – slaviška. Gali paskui parą sukti galvą, iš kur atsiranda šita rusiška sintaksė intymius jausmus tėviškei garsiai sunkiančių kalbos debilų galvose? Gal iš Kremliaus TV "lobynų", o gal iš praeities, kuri smegenyse vis dar tūno, lyg komunistinė pakirkšnutė.