ANT VANDENS PIEŠTA GEROVĖ

Žodis gerovė nūnai – programinis. Derėjo prie jo ir Seimo intencija šiuos metus paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais. Paskelbėme. Sudarėme krūvas darbo grupių, komisijų. Prisakėme gražių pažadų, kaip pulsime gerinti vaikų psichikos sveikatą ir gerovę. Ryškia raudona linija nuvedėme rodyklę į vaikų psichikos sutrikimų prevenciją ir ankstyvąją intervenciją. Tik šios problemos Lietuvoje – kaip gaisrai Australijoje: toli, todėl ir nesvilina karštis. 

Žinome, kad laimingesnė visuomenė – mūsų vaikų rankose, tačiau elgiamės taip, tarsi tie laimingi vaikai atskris iš kosmoso ir padarys mūsų gyvenimą gražesnį. O savo vaikus, kurie jau ryt bus mūsų gydytojai, mokytojai, parlamentarai etc., paliekame augti "kaip nors"…

Vėjais pro ausis prašvilpia ir grėsminga statistika: kas trečias vaikas Lietuvoje patiria žemą emocinę gerovę, kas ketvirtas – patyčias, kas penktas susiduria su neigiama patirtimi, bendraudamas su tėvais ir bendraamžiais. Džiaugiamės, kad čia – ne Zambija, mūsų vaikai nežino bado, tačiau niekaip nesugebame priimti fakto, jog net lyginant su kaimyninėmis šalimis – mūsų vaikai, piktesni, liūdnesni, prislėgtesni. Sakote, tai – ne mano vaikas! O kieno?

Žinome, kad laimingesnė visuomenė – mūsų vaikų rankose, tačiau elgiamės taip, tarsi tie laimingi vaikai atskris iš kosmoso ir padarys mūsų gyvenimą gražesnį.

Valstybė stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis. Senoliai sakydavo: jei turi kojas, rankas ir galvą – neprapulsi. O jei ne? Vaikus su specialiaisiais poreikiais auginantys tėvai aimanuoja: už tokio vaiko gerovę atsako net trys ministerijos, bet negalios našta visu sunkumu krenta ant jų pačių pečių. Ar galite suvokti, kad tūkstančiais skaičiuojami vaikai, negaunantys elementariausios gerovės – ugdymo?!

Dar liūdniau, kai išvis nieko neskaičiuojame. Pasaulyje jau seniai kalbama apie autizmo epidemiją, o mes net nežinome, kiek vaikų Lietuvoje turi šį sutrikimą. Kita vertus, sutrikimu autizmas buvo laikomas anksčiau, dabar jis dažnesnis už diabetą, vėžį. Irgi sakote, kad tai – ne jūsų vaikas? O jei identifikavimo ekspertizei pritaikytume ne pasenusią metodiką, kuri tebeveikia Lietuvoje, ko gero, paaiškėtų, kad ir šalia jūsų – lietaus vaikas. Arba Mažasis princas, labai ieškantis draugų ir nesuprantantis, kodėl niekas su juo nenori draugauti.