Apie pasitikėjimą teismais | Diena.lt

APIE PASITIKĖJIMĄ TEISMAIS

  • 16

Naujausi visuomenės apklausos rezultatai rodo pasitikėjimo teismais susvyravimą. Apie tai, kaip pateisinti gyventojų lūkesčius ir kokių priemonių jau ėmėsi teismai, pasakoja Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

– Pastarosios visuomenės apklausos parodė žymų pasitikėjimo teismais sumažėjimą. Kokią žinią tai siunčia teismų bendruomenei?

– Teismų reputacijos krizė, kaip ir buvo galima tikėtis, parodė pasitikėjimo teismais sumažėjimą. Dešimtmečius kurtas ir pernai rekordinius skaičius pasiekęs visuomenės pasitikėjimas vėl susvyravo. Prireiks nevienadienių pastangų jį atkurti. Tai tapo ne tik aštrių teisėjų diskusijų objektu, bet ir sudėtingų sprendimų paieškomis teisėjų savivaldos institucijose, svarstymais, kaip toliau kurti ir turėti patikimą, atvirą ir artimą žmogui teismą. Būtent kurti, nes tai nesibaigiantis procesas, neleidžiantis atsipalaiduoti.

– Kokių priemonių jau ėmėsi ir žada imtis teismai, siekdami užtikrinti sistemos atvirumą ir skaidrumą?

– Visuomenės pasitikėjimo teismais, kaip profesionalia ir atvira institucija, didinimas ir toliau išliks vienu iš prioritetinių veiklos uždavinių, kuriam didinti skiriamos didelės teisėjų savivaldos, teismų vadovų ir kiekvieno teisme dirbančio darbuotojo pastangos.

Neabejotinai, tęsime pastaraisiais metais vykusius pokyčius skaidrinant ir atveriant teismus, gerinant sprendimų motyvavimą ir jų paaiškinimą, užtikrinant, kad teisingumas būtų pasiekiamas ne metų metus trunkančiais procesais, tobulinant teisėjų elgesį ir požiūrį į žmogų. Pasitikėjimą auginti galime tik demonstruodami profesionalumą, skaidrumą ir atvirumą.

Teismo nepriklausomumas niekada nebuvo privilegija ar būdas išvengti atsakomybės. Galime drąsiai pasakyti, kad esame atviri – girdime, ką mums sako visuomenė, suprantame jos susirūpinimą ir į jį reaguojame. Norime parodyti, kad esame reiklūs ne tik kitiems, bet ir sau. Nesitaikstysime su kolegų, nesugebančių savo pareigų atlikti garbingai, elgesiu. Lietuvos teismų bendruomenė netoleruoja situacijų, kai teisėjai nesilaiko teisėjo etikos reikalavimų, kenkia teismų autoritetui ar menkina žmonių pasitikėjimą teisingumo vykdymu. Atsakomybė už tokį aplaidumą yra griežta – etiką pažeidusiems teisėjams keliamos drausmės bylos, teisėjo vardą pažeminę teisėjai atleidžiami iš pareigų. Prasta teisėjo reputacija nėra suderinama su teismų sistemos vertybėmis.

Vienadienio populiarumo vaikymasis žlugdo ne tik pasitikėjimą teismais, bet ir kitomis valstybinėmis institucijomis.

Siekiame teismuose palaikyti korupcijai nepakančią aplinką. Teisėjų tarybos iniciatyva, darbą pradėjo tarpinstitucinė darbo grupė, vertinsianti net menkiausias korupcijos rizikas, peržiūrėsianti teismų sistemoje veikiančius antikorupcinius mechanizmus ir jų veiksmingumą, sieksianti užtikrinti informacijos apie galimus teisėjų interesų konfliktus bei kitas rizikas gavimą laiku, kad galėtume į tai operatyviai reaguoti. Tuoj turėtų pradėti veikti centralizuotas vidinis teismų sistemos informacijos apie galbūt daromus ar padarytus pažeidimus teikimo kanalas, kurio veiklą koordinuos Nacionalinė teismų administracija. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sudaryta darbo grupė dėl kasacinių skundų atrankos sistemos tobulinimo.

Artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje svarstysime ir teisės aktų projektus, kuriais siekiama pokyčių teisėjų atrankos bei veiklos vertinimo procedūrose, jų tarpusavio ryšio užtikrinimo.

– Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria teisėjų bendruomenė?

– Šiuo metu teismų sistema gali remtis tik drąsiais ir sąžiningais teisėjais, nebijančiais prisiimti atsakomybės, ilgai ir kantriai dirbti, parodant žmonėms, kad teisingumas yra, ir jis visada bus žmogaus, siekiančio apginti savo teises, pusėje. Baimė priimti nepopuliarius sprendimus ir ją lydinčios abejonės profesijos paskirtimi – reiškiniai, galintys tyliai ir nematomai ardyti tvirtą teisingumo pamatą. To turime vengti. Teisėjo profesijai būtinas pašaukimas, todėl tikiu, kad, mes teisėjai, esame tikri savo profesijos pasirinkimu, suprantame jos esmę, gerbiame duotą priesaiką.

Svarbu suprasti, kad ypatingo dėmesio sulaukusio tyrimo centre – pavienių teisėjų atlikti veiksmai, galbūt neteisėti. Tačiau netoleruotinas pavienių teisėjų elgesys negali būti prilygintas institucinei problemai. Ir tokiomis sąlygomis, su kuriomis susidūrė teismų sistema pastaruoju metu, vyksta sunkus, kasdienis procesas – bylų nagrinėjimas, kuriose ginamos pažeistos žmogaus teisės, o kaltieji sulaukia griežto verdikto. Sunkiau dirbti tokiomis sąlygomis, tačiau dirbame.

Teisėjo profesija visada buvo laikoma viena prestižiškiausių teisininkų tarpe, tikiuosi, jog susvyravęs pasitikėjimas teismo kaip institucijos svarba, straipsnių antraštės, skandalingų istorijų aprašymas, neigiamų faktų eskalavimas, neatbaidys geriausių ir gabiausių teisininkų, atitinkančių aukštus moralės standartus, ateiti į teismų sistemą. Turime būti pajėgūs tokius žmones pritraukti ir išlaikyti.

– Kodėl yra svarbus pasitikėjimas teismais?

– Nediskretiški pareiškimai apie vykstančius tyrimus, vienadienio populiarumo vaikymasis žlugdo ne tik pasitikėjimą teismais, bet ir kitomis valstybinėmis institucijomis. Ar to siekiame? Žmogus turi pasitikėti savo valstybe, tikėtis, kad, prireikus, jam į pagalbą ateis būtent valstybės institucijos, tarp kurių galiausiai ir teismas, kai pažeistų teisių nebeįmanoma apginti kitais būdais. Per ilgus šimtmečius visuomenė nėra sukūrusi tvirtesnės visuomenės narių ginčus galinčios spręsti institucijos kaip teismas. Nekurkime visuotinės nepasitikėjimo, įtarinėjimų atmosferos, nepuoselėkime teisinio nihilizmo aplinkos.

Rašyti komentarą
Komentarai (16)

Lietuve

labai mažai, bet dar pasitaiko teisingų teisėjų... Visi kiti parsiduoda per advokatus paperkami... Kaip atrodo teismai , kada tas pats ieškovas su savo bylomis ir su savo nuolatiniu advokatu visada atsiduria pas tą patį teisėją ir visada laimi visas bylas

Balamutas

Čia vienas iš Petrašiūnų, atseit Kaunietis, Natalijai rašo apie Venskienę . Jis ne viską įvardino. Galėjo parašyt, kad dabar Venskienė Amerikoje sėdi kalėjime už mažų negriukų mėsą siunčiamą Gražulio koldūnų gamybai, ir kad tas Kaunietis apsivalgė tais koldūnais, nuo ko jis ir nukvako. SIaubas. Be to čia dar vienas anonimas prisipažino, kad irgi tuos koldūnus valgė. Jau du nukvakėliai. Jie kalba, jie tiki....

Anonimas

Pritariu nuomonei kaunas.Pagrindinė šeimų tragedijų ir žūčių kaltininkė pasislėpė Čikagoje.Deja irgi teisėja apgavystėmis ir veidmainyste,kurį laiką buvusi net įstatymų leidėja.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS