Savaitės pradžioje bėglių į Europą ir požiūrio į juos tema vėl vyravo daugelio užsienio šalių, ypač Vokietijos, spaudoje. Šioje apžvalgoje gausiai cituosime ir iš Turkijos bei kitų Europos, jos kaimyninių valstybių ir tolimesnio užsienio šalių laikraščių pasisakymų.

Liberalaus dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ sekmadienio laidos redaktoriai savo vedamajame rašė, jog „iš Sirijos pabėgusieji daugiausia yra musulmonai, kurie nenori kovoti už tariamai tikrąjį islamą, nenori kurti kalifato, nenori vesti tikėjimo karo.

Vietoj to jie verčiau bėga pas mus, netikinčiuosius, nes žino, kad čia jie bus saugūs ir galės gyventi pagal savo tikėjimą, kaip jie nori. Kokia negarbė „Islamiškosios valstybės“ ponams!

Dauguma jaunųjų sirų, atbėgusių į Vokietiją, tik šiemet apleido savo tėvynę, ir tik kas dešimtas jų teigia, kad norėtų Vokietijoje likti visam laikui“, – rašė nacionalinis Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

Kito nacionalinio dešiniosios pakraipos laikraščio „Welt“ sekmadienio laidos redaktoriai, džiaugdamiesi, kad Vokietijos kanclerė nuskrido į Turkiją, rašė, jog tuo žygiu „A. Merkel kartu su Europos Komisija laimi Europai šiek tiek laiko. 

Aišku, reikia daryti daugiau, kad žmonėms nereikėtų bėgti iš savo tėvynių, tuo labiau guminėnis valtimis per jūrą. Reikia rasti ir būdų pasidalyti tais bėgliais, kurie vis tiek Europon patenka.

Reikės ir potvarkių, suteikiančių galimybę pabėgėliams iš saugių šalių, tokių kaip Turkija, prašyti politinio prieglobsčio Europos Sąjungoje.

Tačiau šiuo metu reikia išbristi iš kritiškos padėties ir Europą gelbėti nuo poslinkių, kurie ją gali suplėšyti į skutulius“, – rašė Berlyne ir Hamburge leidžiamas Vokietijos nacionalinis dienraštis sekmadienį.

Vis dėlto Stambulo dienraštis „Zaman“ nepatenkintas, kad „A. Merkel tikisi iš Ankaros nuolaidų labai sunkiu Turkijai metu. Ji derasi su laikina vyriausybe, kuri neturi parlamento pasitikėjimo, neturi įgaliojimų ką nors rimto pasirašyti. Nejaugi ponia A. Merkel viso to nežino?

O gal ji atvyko kalbėtis ne su ministru pirmininku, o su prezidentu? Tuo, kuris kojomis mindžioja Konstituciją ir spaudos laisvę, kuris leidžia suiminėti žurnalistus dėl „įžeidinėjimų“? Ar su tokiu politiku ji nori spręsti problemas?

Toks jo markės pakėlimas R. T. Erdoganui labai svarbus, už tai jis galėtų prižadėti labai daug nuolaidų. Kanclerė A. Merkel daro klaidą. Galbūt ne savo šalies atžvilgiu, tačiau Turkijos politikoje tai tikrai“, – teigė Stambulo dienraštis.

Kitas tame pačiame mieste leidžiamas laikraštis „Star“ rašė, jog „Europos Sąjungai svarbu, kad bėgliai Turkijoje ir liktų, tam Ankara bus viliojama atitinkamais paskatinimais.

Tačiau drauge prisimenama, jog kanclerė praeityje tiesiai šviesiai pasakė, jog Turkijai nėra perspektyvų tapti Europos Sąjungos nare. Paskutiniu metu ji savo pareiškimus švelnina, idant išgautų Turkijos bendradarbiavimą.

Tačiau Turkija žino, kad Europos Sąjungos užuominos – tuščiavidurės. Tarptautiniuose santykiuose nuoširdumas – svetimžodis. Tegu ES pasako, kiek ji pasiryžusi duoti“, – tiesmukiškai rėžia Turkijos laikraštis.

Pirmadienį Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“ pažymėjo, jog „A. Merkel iš turkų reikalauja, kad jiems pavyktų tai, kas nesiseka patiems europiečiams – būtent, apsaugoti savo sienas. Žinoma, turkai turi jas padaryti nepralaidžias tiems, kurie iš Turkijos norėtų pasiekti Europą.

Kad jis išklausytų Europos prašymus, geriau pasakius, maldavimus, valstybės vadovas R. T. Erdoganas turės sulaukti pinigų, daug pinigų ir politinių nuolaidų. Juk jis žino, kad dvi savaites prieš rinkimus jo rankoje  visi koziriai“, – rašė Vokietijos sostinės laikraštis.

Anot vietinio dienraščio „Nürnberger Zeitung“, „Turkijoje kanclerė turėjo vargais negalais atsigriebti už tai, kas jau turėjo būti padaryta prieš vienerius metus. Juk jau tada bėgliai sėdėjo ant susikrautų lagaminų.

Tai, kad jie galėjo šimtais tūkstančių beveik nekontroliuojami pereiti per sienas, liudija įžvalgumo, numatymo į priekį stoką. Dabar tenka didelėmis pinigų sumomis ir gražiais žodžiais tasisyti senas klaidas“, – konstatavo Niurnbergo laikraštis.

Pasak Magdeburgo dienraščio „Volksstimme“, „A. Merkel gali kiek nori turkams prižadėti, pasisakyti už pasidalijimą našta, pinigų suteikimą, paramą vizų klausimu, bet jeigu kitos Europos Sąjungos šalys prie to neprisidės, – o šiais klausimais jos suskilusios, – tai niekas nepasikeis“, – būgštavo rytų Vokietijos laikraštis.

Miunchene leidžiamas nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ rašė, jog „A. Merkel noti likti bėglių priėmimo kanclere, bet kartu tapti ir kanclere, kuri nuo bėglių ginasi.

Todėl ji ir skrido į Turkiją, kad su jos prezidentu R. T. Erdoganu aptartų, kaip bėgliai ten, arčiau savo tėvynių, galėtų būti geriau aprūpinami ir  motyvuojami ten pasilikti, kad būtų galima sustabdyti tolesnį jų bėgimą į Vokietiją. Tai teisinga.

Bet net jeigu šis bėglių sustabdymas Turkijoje bus pradedamas įgyvendinti, truks laiko, kol jis duos pastebimų vaisių“, -  tarė Pietų Vokietijos dienraštis.

Varšuvos laikraščio „Rzeczpospolita“ nuomone, savo kelione į Turkiją „kanclerė patvirtino savo kritikų priekaištą, jog ji užsimerkia prieš Erdogano daromus žmogaus teisių pažeidimus, siekdama svarbesnio tikslo – sustabdyti bėglių iš Sirijos ir Irako srautus“.

Kad „kanclerei akivaizdžiai svarbiau išspręsti bėglių problemą, nes nuo to priklauso ir jos pačios politinis likimas“, – teigė ir Maskvos  „Nezavisimaja Gazeta“, pridurdama, jog „už porą milijardų eurų Turkija turės tarnauti kaip Vokietijos ir Europos Sąjungos pasienio policija.

O kol Vokietijos kariuomenė Irako kurdus apmoko ir apginkluoja kovoje su „Islamo valstybe“, į tuos pačius kurdus bombas mėto Turkijos aviacija“, – ironizavo nepriklausomas Maskvos laikraštis.

„A. Merkel patiria spaudimą ir iš savo pačios partijos gretų“, - pastebėjo  Nyderlandų dienraštis „Volkskrant“. Štai, „kol ji šnekėjosi su Erdoganu, jaunieji krikščionys demokratai Berlyne pristatė planus dėl priimamų naujųjų atvykėlių skaičiaus ribojimo, o tam kanclerė stipriai priešinasi.

Jeigu dėl susitarimo su Turkija iš tiesų nuslūgtų bėglių antplūdis, kanclerei tai išeitų į naudą. Kita vertus, Turkijai tuo pačiu suartėjus su Europos Sąjunga, kanclerei kiltų pavojus iš to, kad jos krikščionių demokratų partija Turkijos įstojimui Europos Sąjungon priešinasi“, - aiškino Amsterdamo laikraštis.

Su šia mintimi sutiko ir Turino dienraštis „Stampa“: „kanclerės vizitas Stambule gal akimirkai sušvelnins jos tautiečių būgštavimus dėl bėglių antplūdžio galimų materialinių ir kultūrinių pasekmių, tačiau politinė kaina už tai iš anksto nesuskaičiuojama.

Jos dydį galima nuspėti iš kai kurių Turkijos ministro pirmininko Ahmeto Davutoglu pareiškimų. Jis pasakė, kad dabar Turkija tikisi priėmimo į Europos Sąjungą proceso paspartinimo“, - teigė šiaurės Italijos dienraštis.

Rumunijos sostinės laikraščiui „Gandul“ „susitikimas Stambule panėšėjo į teatro spektaklį“, nes niekas, girdi, rimtai netiki, kad Turkijai bus leidžiama stoti į Europos Sąjungą.

„Tačiau galima įsivaizduoti nuolaidų kurdų klausimu. Jei R. T. Erdoganas sutrukdys bėgliams kelionę į Vakarus, Europos valstybių vadovai pasiruošę mainais už tai nepastebėti Turkijos prezidento autokratiškų ekscesų“, – teigė Bukarešto dienraštis.

Stambulo dienraštis „Hürriyet“, atvirkščiai, A. Merkel vizitą Turkijoje vertino teigiamai. „Neteisinga primesti jai rinkiminę talką Erdogano partijai. Konkrečiais klausimais kanclerė nepasisakė galutinai, tačiau jos priėjimo prie jų būdas – džiuginantis.

Vis labiau aiškėja, jog Turkija prieš 200 metų pasirinko teisingą kelią orientuodamasi Vakarų kryptimi ir kad Europa be Turkijos neįsivaizduojama“, – rašė Turkijos laikraštis.

Kitas Stambulo laikraštis, „Taraf“, vis dėlto nepatenkintas Vokietijos kanclerės laikysena: „Angela Merkel Turkijai siūlo tris milijardus eurų tam, kad ji sirų pabėgėlius sulaikytų nuo keliavimo tolyn. Taigi mūsų šalis kanclerei turi tapti kalėjimu, kurio apmokamais prižiūrėtojais dirbsime mes.

Tačiau vienas dalykas turėtų būti aiškus – Turkija niekada negali sirų įkalinti. Jie yra mūsų svečiai, kurie bet kada turi teisę eiti ten, kur nori. Ir joks turkų politikas to niekada negalės jiems uždrausti“, – tarė šis Turkijos dienraštis.