Vos prisimenu S.Lukošiūtės straipsnį („Kūdikiui rado globėjus“, „Klaipėda“, 2010 09 30), kad gyvybės langelyje rastam vaikui jau parinkti globėjai, ir nustėrau – mažylis jau bus jiems atiduotas.

Ar ne per greitai viskas įvyko? Gal reikėjo truputį palaukti? Juk vaiką pagimdžiusi moteris dar gali persigalvoti ir ateiti jo atsiimti. Kas bus tuomet, jei taip atsitiks?

Galima tik įsivaizduoti, ką tektų išgyventi tiems geraširdžiams žmonėms, kurie priglaudė mažylį...

Man regis, ir pagal Lietuvos įstatymus biologinė motina tokią teisę – persigalvoti – turi. Žinoma, jei būtų praėję keli mėnesiai, tada šansų, kad berniuką motina gegutė pasiims, jau būtų labai mažai. Praėjus tokiam laiko tarpui ir būtų galima kūdikį įvaikinti.

Vis dėlto reikia tikėtis, kad Vaiko apsaugos tarnyba žino, ką daro, ir toks nesusipratimas neįvyks.

Taip pat noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje ir Klaipėdoje vis dar yra gerų žmonių, kurie įsivaikina niekam nereikalingus ir paliktus vaikus. Tokie žmonės yra tikra mūsų nacionalinė vertybė, o ne Seimo nariai.