Atsakymas slypi po maišu | Diena.lt

ATSAKYMAS SLYPI PO MAIŠU

Vykstant informaciniam terorui labai svarbu populiarinti vakarietišką kultūrą ir lavinti gerą mūsų šalies gyventojų skonį, t. y. sukurti atsvarą vadinamajai "minkštajai galiai" iš Kremliaus.

Kitaip – Trojos arkliui, zoofiliškai patenkinančiam posovietinės visuomenės beskonybę bei skatinančiam "anų laikų" ilgesį.

Ne veltui treningus dėvinčios, net mados dizaineriams neprilygstančiais balsais spiegiančios beždžionės užsuka į Marijos žemę per Vasario 16-ąją ar kitomis mums svarbiomis progomis.

Taigi 2017-ieji yra išskirtinis metas literatūrai, mat šiemet rašytojui Thomasui Rugglesui Pynchonui Jaunesniajam (1937) sukanka lygiai 80 metų. Kas yra Th.Pynchonas? Tai vienas įtakingiausių ir ryškiausių XX a. pradžios plunksnos meistrų, kuriam liaupsių negailėjo net pats Umberto Eco (1932–2016). Pastarasis, kaip žinoma, literatūros fariziejų ir snobų garbinama ikona, tad, kai priešais tave klaupiasi pats "Rožės vardo" (1980) autorius, galima drąsiai riesti nosį.

Ir vis dėlto Th.Pynchonas to veikiausiai nedaro arba bent jau niekas jo nėra regėjęs taip elgiantis, mat šis rašytojas yra ne šiaip garbinamas kūrėjas, o gryniausia mįslė. Jo niekas nėra nei matęs, nei girdėjęs, internete galima rasti tik kelias senas jo nuotraukas. Manoma, jog Th.Pynchonas gimė 1937-ųjų gegužės 8-ąją Glen Cove vietovėje Long Ailende, Niujorko valstijoje.

Daugelis literatūros fariziejų tiki, jog jis lankė mokyklą, kurioje gavo "Metų mokinio" apdovanojimą, vėliau studijavo taikomąją fiziką Cornellio universitete, dar vėliau – porą metų tarnavo JAV kariniame laivyne, o galiausiai pasirinko literatūros studijas.

Th.Pynchono karinė dosjė yra paslaptingai dingusi, tačiau kad rašytojas galėjo tarnauti kariniame laivyne leidžia manyti ir viena nuotrauka (joje jis – karo jūrininko uniforma).

Pasak legendų, Th.Pynchonas literatūros studijų metu sudarė daugybę išnašų ir išsikėlė begalę darbo tikslų, kol galiausiai tapo tikru rašytoju, turinčiu tai liudijantį bakalauro diplomą, gautą pagal švenčiausius akademinius standartus. Būtina paminėti, jog tarp Th.Pynchonui dėsčiusių specialistų buvo ir "Lolitos" (1955) autorius Vladimiras Nabokovas (1899–1977).

Tiesa, teigiama, kad ryšio tarp jų nebuvo – Th.Pynchonas dėl rusiško dėstytojo akcento nieko nesuprato, o V.Nabokovas apskritai nepastebėjo būsimosios įžymybės ir niekada neprisiminė jam dėstęs. Vis dėlto V.Nabokovo žmona teigia prisimenanti Th.Pynchono rašyseną, kuri buvusi itin įdomi – jis rašė pusiau spausdintinėmis, pusiau rašytinėmis raidėmis.

Tikima, jog, kaip ir dera bakalauro diplomą turinčiam grožinės literatūros kūrėjui, Th.Pynchonas porą metų dirbo "Boeing" firmoje, kur sudarinėjo techninę dokumentaciją (rašė straipsnius apie raketas "žemė-oras"). 1963 m. pasirodė pirmasis ir vienas svarbiausių rašytojo darbų – romanas V.

Šiame solidžiame beveik 700 puslapių kūrinyje pasakojama apie į atsargą išėjusį jūreivį Benny Profane‘ą. Šis veikėjas nerūpestingai leidžia dienas linksmindamasis, ieškodamas atsitiktinių darbų bei apsvarstydamas savąją tapatybę kartu su kitais ūžautojais, pasivadinusiais "Visa ligotąja įgula" ("Whole Sick Crew"). Vieną dieną Benny sutinka paranoiką Herbertą Stencilą, kuris yra pasiryžęs atrasti paslaptingą moteriškos lyties būtybę V, keičiančią savo pavidalą nuo kažko konkretaus iki absoliučiai abstraktaus.

1965 m. pasirodė antrasis, kaip pažymi kritikai, "maloniai trumpas" Th.Pynchono kūrinys "Skelbiamas numeris 49" ("The Crying of Lot 49"). Šis darbas yra išverstas ir į mūsų kalbą. Pagrindinis šio kūrinio personažas – moteris Oedipa Mass, namų šeimininkė, netikėtai sužinanti, jog yra vienintelė savo buvusio mylimojo milijonieriaus testamento vykdytoja. Oedipa palieka dabartinį savo vyrą, keliauja į išgalvotą San Narcizo miestelį, kur patį pirmą vakarą prisigėrusi permiega su velionio advokatu ir sužino paveldėjusi pašto ženklų kolekciją.

Advokatas išsiaiškina, jog kai kurie kolekcijos egzemplioriai – klastotės, o už viso to slypi mistiška organizacija, valdanti viso pasaulio paštą. Tokiu būdu prieš savo valią Oedipa įsipainioja į tarptautinį sąmokslą prieš žmoniją.

1973 m. pasirodė trečiasis, pats svarbiausias Th.Pynchono darbas – beveik 800 puslapių romanas "Parabolės galai" ("Gravity‘s Rainbow"). Jis atnešė mįslingajam rašytojui vieną svarbiausių JAV literatūros premijų – Nacionalinės knygos apdovanojimą. Pasak kritikų, bandyti apibrėžti ir atpasakoti šį darbą taip pat beprasmiška, kaip ir konstatuoti faktą, jog Jameso Joyce‘o svarbiausias romanas "Ulisas" ("Ulysses", 1922) yra apie du vyrus ir jų kontempliaciją vienos paros laikotarpiu. Svarbu žinoti tik tai, jog "Parabolės galuose" bendras išeities taškas, vienijantis visus aprašomus įvykius, yra Antrojo pasaulinio karo nacių ginklas raketa V-2.

Net ir apdovanotas šiuo prestižiniu apdovanojimu Th.Pynchonas išliko toks pat paslaptingas ir nesiteikė pasirodyti viešumoje. Vietoj savęs atsiimti apdovanojimo jis atsiuntė komiką Irwiną Corey, kuris prisistatė "akademiku profesoriumi" ir "reikšmingiausiu autoritetu pasaulyje". Atsiimdamas svetimą premiją, I.Corey padėkojo "Trumanui Capotei, Leonidui Brežnevui ir valdančiajam JAV prezidentui Henry Kissingeriui".

Th.Pynchonas gali pasigirti ir įdomiais giminaičiais. Jo dukterėčia Tristana Taormino (1971) yra žurnalistė, feministė ir novatoriška pornografinių filmų aktorė bei režisierė, viena pirmųjų panaudojusi vadinamąsias "rankines sekso kameras", leidžiančias pornografinių filmų aktoriams filmuoti vienam kitą be režisieriaus įsikišimo. O štai vienas rašytojo protėvių Williamas Pynchonas (1590–1662) yra įkūręs Springfildo miestą Masačusetso valstijoje. Vėliau jis turėjo grįžti į Angliją, mat jo pamfletas puritonų valdžios buvo paskelbtas eretišku.

Taip pat Th.Pynchonas net du kartus pasirodė animaciniame seriale "Simpsonai" ("The Simpsons"), tiesa, ir čia jis nepaviešino savo veido, mat ant galvos mūvėjo kartoninį maišą išpjautomis skylėmis akims.

Rašyti komentarą
Komentarai (12)

to kas kur kada ką pasakė

G. Orwello niekas neužmirš, nes jo aprašytos temos visada bus aktualios. "Stiklo karoliukų žaidimas"- puikus romanas, tačiau- prisiekusiems gurmanams. "Pinčiukas" kažkaip pas mus neprigijo- kaip ir rašyta straipsnyje- buvo išleistas trumpiausias jo romanas, kuris nesulaukė populiarumo, tai kas bus kai kitus du išleis (700 ir 800 puslapių)? O gaila, nes "Pinčiukas", kaip ir Kurtas Vonnegutas- šmaikštus, žaismingas, šiek tiek trenktas.

kas kur kada ką pasakė

O lietuviškai reikia tarti Pinčiukas, ar ką? Orvelo man gaila, bus užmirštas, visi įsikąs pinčiuką, kurio taip pat laukia "Stiklo karoliukų" užmarštis. Vargas žmonėms dėl "intelekto" pertekliaus.

to //////.........

Aš ne idiotas, aš tik statistinis "Tvarkos ir teisingumo", "Darbo partijos" ir "Valstiečių" rinkėjas
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS