Nuo to laiko, kai prieš 20 metų griuvusi Berlyno siena leido išsipildyti svajonėms apie vieningą ir laisvą Europą, spėjo užaugti visa karta. 1989 m. įvykių, kurie lėmė Šaltojo karo pabaigą ir vieningos Europos pradžią, minėjimo renginius vainikuos lapkritį vyksianti ceremonija, skirta Berlyno sienos griuvimui ir Geležinės uždangos žlugimui.

1989 metų rugpjūčio 23 d., iki Berlyno sienos griūties likus dviem mėnesiams, milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis 600 km ilgio žmonių grandinėje, kuri sujungė Taliną, Rygą ir Vilnių, kad paminėtų Molotovo–Ribbentropo paktą ir praneštų pasauliui, kad be jų Europa negali būti vieninga ir laisva. Ši taiki masinė demonstracija vyko prieš Berlyno sienos griūtį, kai Lietuva, Latvija ir Estija dar buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Šis įvykis įėjo į istoriją kaip Baltijos kelias. Berlyno siena atskyrė žmones, o Baltijos kelias juos suvienijo.

Šiemet sukanka 20 metų nuo šio garsaus įvykio ir 70 metų nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimo, kuris ne tik pakeitė Baltijos šalių istoriją, bet paženklino ir visos Europos bei pasaulio likimą. 1989 m. panaikinome šią žymę ir pademonstravome vienybės, bendradarbiavimo ir atsidavimo jėgą.

Baltijos šalių žmonėms ši diena nėra tiesiog proga pažvelgti atgal į slaptus paktus ir didvyriškus veiksmus, kurie padėjo šiuos paktus sužlugdyti. 1989 m. JAV prezidentas George'as H.W.Bushas, kalbėdamas Vokietijos mieste Maince, ištarė frazę: "Europa vieninga ir laisva." Tuomet jis pasakė: "Mes privalome žvelgti į priekį ir įgyvendinti ateities viltį."

Ši viltis buvo įgyvendinta griuvus Berlyno sienai, kai daug Eurazijos žemyno valstybių atgavo laisvę. Vėliau ES išsiplėtė nuo 12 iki 27 valstybių narių, o NATO sujungė 28 šalis, turinčias skirtingą istoriją ir kultūrą, bet bendras vertybes ir tikslus siekti demokratijos, saugumo, taikos ir stabilumo. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) taip pat išsiplėtė, šiandien ji jungia 58 valstybes. Šis daugiašalis diskusijų forumas, kuriame vyksta dialogas apie esmines žmogaus teises ir laisves, valstybių teritorinį vientisumą, taikų konfliktų sprendimą ir nesikišimą į valstybių vidaus reikalus, remiasi 1975 m. pasirašyto Helsinkio baigiamojo akto principais. Deja, net šiandien ne visos ESBO valstybės narės gali pasigirti laisve, įstatymų viršenybe ir sienų neliečiamybe. Kai kuriose Europos dalyse lieka neišspręstų problemų dėl užšaldytų konfliktų ir karinės jėgos naudojimo.

Būdamos ES, NATO, ESBO ir Jungtinių Tautų narės, Baltijos valstybės vadovavosi Baltijos kelio dvasia ir principais padėdamos gretimoms Rytų šalims. 1989 m. Baltijos valstybės turėjo bendrą regiono stabilumo, taikos ir saugumo viziją bei naudojo taikias ir demokratiškas priemones jai įgyvendinti. Šiandien mes dalyvaujame taikos palaikymo operacijose ir siunčiame savo ekspertus, kad pasidalytume patirtimi kuriant civilinę visuomenę, puoselėjant žmogaus teises ir skatinant nevyriausybinių organizacijų plėtrą. Dirbame tam, kad įgyvendintume vieningos ir laisvos Europos viziją, padėdami kitiems integruotis į Europos organizacijas.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių Baltijos kelio sėkmę, buvo tikėjimas, kad kiekvienas žmogus turi įgimtą teisę demokratinėmis priemonėmis siekti saugumo ir gerovės bei kartu saugoti unikalų nacionalinį identitetą ir paveldą.

Šiandien, gyvendami pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis, susiduriame su naujais iššūkiais, kurie pajudino, bet nesugriovė mūsų tikėjimo dėl pasirinkt kelio. Nors turime spręsti dideles ekonomines ir socialines problemas, niekada neabejojome savo pareiga gerbti esmines laisvės ir demokratijos vertybes bei savo tarptautinius įsipareigojimus. Iš savo patirties žinome, kad dirbant petis petin niekas nesugrius. Taip pat žinome, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas.

2009 m. liepą Baltijos kelias buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą dėl to, kaip jis sujungė Baltijos šalis bendram tikslui – atgauti laisvę. Žiūrėdami į XXI a. pasaulinius iššūkius tikime, kad Baltijos kelio dvasia bus kelrodis visiems, kurie nori Europos vieningos, laisvos ir taikios.

Pasirašo:

Vygaudas Ušackas
Lietuvos užsienio reikalų ministras

Urmas Paetas
Estijos užsienio reikalų ministras

Maris Riekstinis
Latvijos užsienio reikalų ministras