CENTO LOGIKA

Vidurvasaris dovanoja karščius. Pietų Europa čirškinama jau seniai, todėl pagrįstai baiminamasi, kad pernykštė karščio apokalipsė gali pasikartoti ir šiemet. Tokią kainą mokame už tai, ką padarėme gamtai: globalus atšilimas – žmogaus veiksmų padarinys.

Klimato krizės sprendinių ieškoma įvairiais lygiais. Kelyje į didelį tikslą svarbios ir mažos priemonės. Viena tokių Lietuvoje turėjo tapti nuo liepos 1-osios įsigaliojusi naujovė. Seimui uždraudus neatlygintinai dalyti plonus permatomus plastiko maišelius, šie parduotuvėse buvo apmokestinti nuo 1 iki 5 centų. Esą taip prisidedame prie aplinkos saugojimo ir klimato kaitos lėtinimo. Gal ir prisidėtume, jei tokių maišelių prekybos centruose išvis neliktų, o pirkėjai įgustų dėtis prekes į daugkartinio naudojimo skalbiamus medžiaginius. Kol kas geriau ne aplinkai, bet prekybininkams. Ne gamta be maišelių tapo švaresnė, o verslininkų kišenės pilnesnės.

Gamtos siaubai – plastikiniai maišeliai, kurie suirs tik per kelis šimtus metų, pas mus tapo įprasta preke. Nors jie Europoje – vienas iš dešimties buityje dažniausiai išmetamų daiktų, atsisveikinti visiems laikams su jais nesiryžtame.

O ir mūsų požiūris į gamtą – pragmatiškas, pro interesų akinius. Todėl ir Kuršių marios ištisus metus buvo verčiamos srutų duobe, kailininkai iki šiol neva gelbėja gamtą nuo žvėrelių daromos žalos, miestuose pjaunami sveiki medžiai, kad atsirastų vietos betoniniams statiniams.

Neseniai popiežius užsiminė apie galimybę įtraukti į Katekizmą ekologinę nuodėmę – tai skatintų tikinčiuosius atidžiau vertinti savo santykį su aplinka. Dabar veiksnesnis bus žemiškas atgrasymas – sugriežtinta atsakomybė. Liepą priimtas Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių nusikaltimų aplinkai, pakeitimo ir papildymo įstatymas – padaryta didelė žala gamtai nuo šiol bus laikoma baudžiamąja veika.