Be verslininkų, visuomenininkų, politikų, Lietuvoje turime ir Bažnyčią... be aiškaus ir aktyvaus požiūrio į šalies visuomenės išsaugojimą. Paklausiu gal kiek homofobiškai, bet atvirai – negi Bažnyčiai tas pats, ar Lietuvą gaivins musulmonų pabėgėlių šeimos, ar grįžę lietuviai katalikai? Ar ji nėra susirūpinusi, kad, mažėjant (senstant) tikinčiųjų bendruomenei, per artimiausius keliolika metų šimtai bažnytkaimių taps rakinamais muziejais?
Manytina, Bažnyčios išmintingi vadovai žino mūsų demografijos kreives ir jų būsimus padarinius. Mato ir seka kitų Europos šalių pavyzdžius, kur pabėgėlių ar leistino atvykėlių šeimų susijungimo srautai daug didesni ir tiesiog akyse keičia visuomenės sluoksnius. Taigi Bažnyčia neturėtų būti sužavėta nei tuo, kaip Lietuvoje traukiasi katalikų bendruomenė, nei tuo, kas ją gali pakeisti – juk šventa vieta tuščia nebūna.
Beje, XIX a. antroje pusėje pirmosios lietuviškos emigrantų bažnyčios JAV skleidė ne tik Dievo žodį, tačiau ir aktyviai telkė vietos išvykėlius bei puoselėjo tautiškumą. Jų vaidmuo buvo ypač svarbus kuriant mūsiškių bendruomenes, kurios nuolat rėmė Lietuvos valstybingumo siekį. Panašias pastangas lietuvių dvasininkai deda ir šiais laikais Europos šalių parapijose, puoselėdami mūsų emigrantų tapatybę.
Deja, mūsų šalyje Bažnyčia kol kas aiškiau tepasisakė dėl katalikiškų šalių imigrantų priėmimo ir apgyvendinimo. Tikslas ir partneriai (Užsienio, Vidaus reikalų ministerijos, "Caritas") labai solidūs, tačiau ar tai – svarbiausias šios dienos demografijos klausimas? Be abejo, kunigai ar vienuoliai neturi įtikinėti čia ar svetur esančių lietuvių ekonomikos, mokesčių, lengvesnio verslumo pokyčiais. Tam ryžtis turi pirmiausia vietos politikai, vidaus rinkoje veikiantis verslas. Tačiau Bažnyčia turi didžiulę įtaką kitose žmogiškos būties srityse.
Dirbtinis apvaisinimas, eutanazija, kontracepcija, partnerystė ir kiti Bažnyčiai jautrūs, tačiau gyvenimiški klausimai Lietuvoje – kol kas konservatyvumo įšale. Nesakau, kad lietuviai išvyko vien dėl to, kad Lietuvoje į šiuos klausimus iki šiol žvelgiama gana atšiauriai. Tačiau lyg tyčia emigrantai daugiausiai rinkosi tas šalis, kuriose klesti asmens pasirinkimo laisvė.
Lietuvoje daugelis katalikų save laiko menkai praktikuojančiais, tačiau Bažnyčios nuomonę toliau gerbia ir ja pasitiki. Tai rodo ir ilgamečiai visuomenės tyrimų rodikliai. Todėl valstybės politikams rengiantis realiems visuomenės atkūrimo, išeivių susigrąžinimo darbams būtinas bendradarbiavimas su vietos dvasininkija. Drauge Bažnyčia taip pat turėtų apsvarstyti savo ilgalaikę politiką Lietuvoje. Tikėtina, kad jos tikslas – gausi, tautiška ir tikinti visuomenė.
Tad ar demografijos klausimu išgirsime tvirtą ir "amerikonišką" Lietuvos Bažnyčios nuomonę?
Naujausi komentarai