DŽIAUGSMAI IŠ NERVŲ SKYRIAUS

Automobilių vairuotojus nuo senų įpročių atpratinti panorusi biurokratija vėl džiaugsmingai griebėsi tos pačios buldozerinės pedagogikos – 24 valandas įkyriai kabinėjosi prie ratuotų piliečių: nors vienu kilometru per valandą viršijai leistiną greitį – esi pažeidėjas!

Kad absurdas įgytų tam tikrą kolūkietišką žavesį, net ir akcijos pavadinimą sugalvojo kažkoks saldafonas, mėginęs iš savo lėkštos smegeninės išlaužti sąmojį: "Pamėgink važiuoti tik saugiu greičiu. Turėtų patikti..."

Kam taip tyčiotis iš vairuojančių žmonių? Ar policijos valdininkijai būtų malonu, jei kokia nors visuomeninė organizacija paskelbtų sąjūdį "Apmėtyk subiurokratėjusį pareigūną baklažanais. Jam turėtų patikti".

O ir kam dar tas daugtaškis sakinio gale? Gal šleivo akcijos pavadinimo autorius perkaito viršugalvį, saulėkaitoje studijuodamas kanalizacijos vadovėlius ir lietuvių literatūrą? Mat kai žmonės neturi ką pasakyti kitiems, tuomet paprastai ir ima rašinėti memuarus arba daugtaškius.

Dar vienas logikos klausimas – kas tai yra saugus greitis? Esą tada, kai mieste važiuoji 50 kilometrų per valandą. Išeitų, kad jei per valandą nukaksi 51 kilometrą, jau važiuosi nesaugiai? Na, gal nereikia čia tų pasakėlių iš nervų skyriaus palatos.

Jei jau ši akcija nubeždžioniauta iš Vakarų, tai gal pirmiausia reikėtų pasidomėti, kaip ten išties yra. Vokietijoje, kur mašinų greitis kai kuriose vietose apskritai neribojamas, egzistuoja keturių kilometrų per valandą tolerancijos riba. Ir taip būna ne vieną dieną, o visus metus. Tik mūsų biurokratai, kaip užkietėję bolševikai, iš seno įpročio tautą auklėja triukšmingais epizodiniais renginiais, kurie sovietmečiu būdavo skirti ne kilniam tikslui pasiekti, o primityviai atžymai komunistinio auklėjimo žurnale. Kitomis dienomis – nors ir pasaulio pabaiga.

Baigėsi ir mūsiškė šv. akcija, kontorinės atžymos mėlynuoja, ir vėl matuokliai fiksuoja tik tuos automobilius, kurie leistiną greitį viršija 19 km/val. Lėkite sau į sveikatą.