Užvakar G. Gineičiui linkėjimus siuntė ne tik jo kraštietis iš Mažeikių Rokas Jokubaitis, bet ir kitos Europos krepšinio ir futbolo žvaigždės. Šitaip driokstelėti iš beveik 30 m! Ir dar kokiu momentu… Tai, ką pirmadienio vakarą Dariaus ir Girėno stadione sukūrė Lietuvos futbolo rinktinė, pateisino, o gal ir pranoko sirgalių lūkesčius. Pats savaime rungtynių su Suomija rezultatas nėra milžiniškas pasiekimas, nes lygiosiomis mūsiškiai dar šiame amžiuje yra sužaidę su Italija, Ispanija, Vokietija ir kitomis elitinėmis rinktinėmis. Kur kas svarbesnė yra psichologinė ir strateginė šių lygiųjų įtaka. Edgaro Jankausko komanda, nutraukdama septynių pralaimėjimų iš eilės seriją, pati sau įrodė, kad gali realiai konkuruoti su Europos futbolo vidutiniokėmis. Ne mažiau svarbu tai, kaip tai padaryta. Lietuvos futbolininkų sugrįžimas po tragiškos rungtynių pradžios neabejotinai įeis į istoriją. Iki tol vos kelis kartus per oficialius mačus lietuviai sugebėjo nepralaimėti atsilikdami 0:2, o kai tai padaroma su dvigubai aukščiau FIFA reitinge esančia varžove, lieka tik žavėtis šių vyrų valia ir charakteriu.

Taigi, pirmasis taškas 2026 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre atsiriektas. Vargu ar jis priartina mūsiškius prie LFF keliamo kosminio tikslo užimti antrąją vietą grupėje. Tačiau dabar lietuviai jau neatrodo pasmerkti vien murkdytis grupės dugne. Žiūrint realistiškai, svarbiausios jiems bus dvi artimiausios dvikovos – birželio 7-ąją Maltoje ir rugsėjo 4 d. su ta pačia varžove Kaune. Ar galime užsimoti plačiau? Be abejo! Ta pati Suomija parodė, kad išskirtinio talento ir pranašumo ji neturi, tad net ir išvykoje mūsiškiams yra tikrai įkandama.