Gyvūnų globos tarnyba "Pifas" viename Vilijampolės daugiabučių namų kieme įrengė kavinę sterilizuotoms ir skiepytoms nuo ligų katėms – tai humaniškos ir kartu efektyviai mažinančios valkataujančių gyvūnų mieste programos dalis.
Gyvūnų globos tarnybos Pifas" direktorė Brigita Kymantaitė:
– Kol kas mes randame bendrą kalbą su seniūnijomis ir daugiabučių namų gyventojais, suprantančiais, kad mūsų siūlomas būdas mažinti valkataujančių gyvūnų yra daug humaniškesnis ir efektyvesnis nei savivaldybės finansuojamas keturkojų nelaimėlių gaudymas ir žudymas. Mūsų savanoriai, vykdydami programą "Sugauk – sterilizuok – paleisk", ketina iki lapkričio 2-osios keliuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sugauti 100 benamių kačių, jas sterilizuoti ir vėl paleisti toje vietoje, iš kur jos buvo paimtos. Grįžusios į įprastą joms aplinką, sterilizuotos, paskiepytos nuo įvairių ligų katės neįsileidžia į savo teritoriją kitų savo likimo draugių ir, nebeatvesdamos kačiukų, gyvena maždaug penkerius metus.
Tokioms katėms vieno Vilijampolės daugiabučio namo kieme mes pastatėme namelį, į kurį jos kasdien įprastu laiku ateina paėsti. Jų šėrimu, švara ten rūpinasi viena daugiabučio namo gyventojų. Nuo šiol katės šeriamos tik tame namelyje ir tik nustatytu laiku, todėl apie daugiabučius namus nebesimėto maisto atliekos, įvairūs dubenėliai. Kartu siekiame, kad būtų tvarkoma šiukšlių konteinerių aplinka, nes netvarka privilioja naujų į gatvę išmestų gyvūnų. Šių permainų siekiame bendradarbiaudami su vietos gyventojais ir seniūnija.
Projektas "Sugauk – sterilizuok – paleisk" bus įgyvendinamas iki lapkričio 2-osios. Sterilizavus 100 kačių, pavasarį jos nebeatves įspūdingo kiekio prieaugio. Be to, paskiepytos nuo įvairių ligų katės, nepavojingos aplinkiniams. Toks humaniškas kačių populiacijos mažinimo būdas yra populiarus užsienyje. Lietuvoje tokią programą finansiškai remia tik visuomenė, tokiu būdu pritardama mūsų puoselėjamam darniam ir saugiam žmogaus ir gyvūno ryšiui. Kartu džiaugiamės, kad mūsų savanorių pastangos vis geriau vertinamos visoje Lietuvoje.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininkas Benas Noreikis:
– Pernai Lietuvoje buvo numarinta ir sudeginta 123 tonos beglobių ir benamių šunų bei kačių. Į šį stulbinamą skaičių neįskaičiuoti gyvūnai, numarinti gydyklose dėl senatvės ar nepagydomų ligų. Už 123 t surinktų, numarintų ir po to sudegintų gyvūnų sumoka savivaldybės, t. y. mes, mokesčių mokėtojai. Tuo tarpu "Pifas" benamių gyvūnų problemą sprendžia šimtą kartų humaniškiau ir efektyviau.
Mano nuomone, benamių šunų ir kačių populiaciją turi kontroliuoti įvairios institucijos kartu su visuomene. Pastarąją reikia šviesti ir skatinti sterilizuoti savo gyvūnus, jei jie auginami ne veisti. Mes tikimės, kad atsiras specializuotų veterinarijos gydyklų, kurios teiks tik vieną paslaugą – sterilizuos šunis ir kates. Todėl ši paslauga turėtų atpigti ir tapti prieinama daugumai gyvūnų savininkų. Beje, Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija jau seniai savo nariams yra rekomendavusi suteikti 50 proc. nuolaidą sterilizacijos procedūrai, jei ji atliekama paimtai iš prieglaudos katei ar šuniui, nors benamių gyvūnų sterilizavimu iš tikrųjų turėtų rūpintis pačios prieglaudos.
LGGD siekia, kad iš prieglaudų imamų gyvūnų sterilizacija būtų įtvirtinta įstatyme. Su tokiu reikalavimu kai kurios prieglaudos greičiausiai nesutiks, nes gyvūnų sterilizacija stabdytų pelningą (kai prieglauda išlaikoma iš savivaldybės lėšų) gyvūnų naikinimo konvejerį.
Manau, kad didinti sterilizuotų gyvūnų kiekį padėtų ir jų registravimo mokesčio pertvarka, atsisakant mėnesinės rinkliavos. LGGD siekia, kad liktų tik vienas mokestis už gyvūną. Ir tas mokestis turėtų būti gerokai mažesnis tiems gyventojams, kurių gyvūnai yra sterilizuoti. Taip pat sieksime, kad savivaldybė finansiškai paremtų gyvūnų sterilizavimą iš surinktų mokesčių už gyvūnų registraciją ir didelių baudų už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus. Tokiu būdu visuomenė žinos, kiek buvo surinkta pinigų ir kur jos buvo panaudotos. Be to, tokie sprendimai padėtų sumažinti tą siaubingą skaičių – 123 t numarintų ir sudegintų gyvūnų – iki minimumo. Juk šuo ir katė nuo senų laikų buvo žmogaus draugai. Kai mes išduodame šią draugystę, niekuo nekalti gyvūnai patenka į prieglaudą, gatvę, sunaikinami.
Vilijampolės gyventoja Daiva Mickevičienė:
– Aš sutikau padėti "Pifui" sugaudyti prie mūsų namo gyvenusias aštuonias benames kates. Jos buvo gydykloje sterilizuotos, paskiepytos ir vėl grąžintos prie namo. Namelį šėryklą teko pastatyti atokiau nuo namo, nes pirmojo aukšto gyventojai nepageidauja tokios kaimynystės. Visos katės dabar jaučiasi gerai, o viena jų turi šeimininką – gyvena bute. Atrodo, kad tokia laimė nusišypsos ir dar kelioms mano globotinėms, nes žmonės noriai ima sterilizuotus ir paskiepytus gyvūnus. Beje, mūsų kieme naujų kačių neatsirado, nes senbuvės gina savo teritoriją. Raginu kitų daugiabučių namų gyventojus visokeriopai remti projektą "Sugauk – sterilizuok – paleisk", nes tai labai naudinga ir žmonėms, ir gyvūnams.
Vilijampolės seniūnijos aplinkos apsaugos specialistas Jonas Tarasevičius:
– Sunku nepritarti "Pifo" iniciatyvai. Juolab kad ir visuomenėje nėra neigiamų reakcijų. Manau, kad tai efektyvus būdas mažinti benamių gyvūnų.
Orinta Leiputė, Kauno miesto gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkė:
– Džiaugiuosi, kad "Pifo" pasiūlyta ir pradėta įgyvendinti benamių gyvūnų mažinimo programa sulaukė gyventojų ir seniūnijos supratimo bei pritarimo. Tai labai gerai. Tikiuosi, kad ši humaniška ir efektyvi "Pifo" programa sulauks pritarimo bei paramos ir kituose miesto rajonuose.
Naujajame Gyvūnų laikymo Kaune taisyklių projekte bus skirsnis apie kačių populiacijos mažinimą. Pritariu B.Noreikio kritiškam požiūriui į gyvūnų registravimą ir gautų lėšų panaudojimą, gyventojų skatinimą kastruoti savo gyvūnus, dabar taisyklėse viso to numatyti neįmanoma – tai netolimos ateities klausimai. Dar nepateikusieji savo pasiūlymų naujos redakcijos Gyvūnų laikymo taisyklėms, gali juos pateikti raštu seniūnijoms arba parašyti e. p. [email protected]
Naujausi komentarai