IR KAS ČIA GERO?
Prieš kurį laiką kai kas labai džiaugėsi, esą Lietuvos sostinė taip sparčiai plečiasi, kad netrukus pralenks Rygą. Deja, nėra čia kuo džiaugtis.
Tai, kad gyventojų skaičius auga, – gerai; tarkime, padaugėti gyventojų galėtų Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose arba Panevėžyje. Geriausia, jeigu visoje Lietuvoje būtų daugiau žmonių. Bet tik ne Vilniuje. Kodėl?
Dar sovietiniais laikais nebuvo sunku paversti Vilnių milijoniniu miestu, bet sąmoningai to nedaryta, mat, atsižvelgus į miesto geografiją, sostinėje tiesiog nėra vietos milijonui gyventojų. Šiuo metu vykstanti beprecedentė periferijos gyventojų imigracija į Vilnių pavertė miestą bekrašte automobilių ir gyvenamųjų kvartalų jūra.
Daugeliui tikrų vilniečių čia jau nesmagu gyventi. Jie priversti kasdien dusti transporto spūstyse, nes aplinkui sostinę susiformavo milžiniški kvartalai gyvenamųjų rajonų, į kuriuos tiek dėl atstumo, tiek labai prastos Vilniaus viešojo transporto būklės, įmanoma nuvykti tik nuosavu automobiliu. Kenčia ir miesto infrastruktūra – gatvės, šaligatviai ir kt. Ką jau kalbėti apie eiles dėl vietos darželiuose.
Visos nevaldomo gyventojų skaičiaus augimo Vilniuje problemos gula ne tik ant atvykstančiųjų, bet ir tikrųjų vilniečių. Kiti didieji Lietuvos miestai, nors yra puiki vieta gyventi, toliau "kraujuoja".
Kur problema? Nuoseklios regionų plėtros politikos nebuvimas. Nors daug dėmesio ir lėšų skiriama Lietuvos miestų ir miestelių gatvėms bei aikštėms gražinti, tikrovėje nedaroma nieko, kad tuose miestuose liktų žmonių. Ypač trūksta investicijų, tad stinga gerai apmokamų arba apskritai darbo vietų. Nieko nuostabaus, kad daugelis žmonių, ypač jaunų, neturi jokios motyvacijos likti periferijoje ir traukia ieškoti laimės į dūstantį Vilnių.
Vidaus migracijos procesus reikia stabdyti ir kuo skubiau, antraip Lietuva taps panaši į Rusiją, kur Maskva bei Sankt Peterburgas braška per siūles, o periferija tuštėja ir merdi.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
3 komentarai -
5 komentarai -
DMN inf.25 komentarai
rite