Pastaruoju metu ši situacija ėmė keistis labiau Lietuvos naudai. O jei kalbėtume apie šių valstybių istoriją, manau, Latvijai ir Estijai istorija palankiau susiklostė negu Lietuvai.

Latvijai ir Estijai išėjo į naudą kalavijuočių ordino įsikūrimas ir vėlesniu laiku jo transformacija. Mat šiuose kraštuose dominavo vokiška kultūra ir evangeliška tikyba.

Būtent todėl Latvija ir Estija nedalyvavo XIX amžiaus sukilimuose prieš Rusijos caro valdymą, todėl caro valdžia nesiėmė prieš tuos kraštus griežtų tautinės ir kultūrinės veiklos suvaržymų, kokie buvo vykdomi Lietuvoje. Mūsų krašte net lietuviška raštija buvo uždrausta.

Latvijoje ir Estijoje tautinių suvaržymų buvo nedaug, todėl jie XIX amžiaus antroje pusėje gerokai pasistūmėjo į priekį kultūrinėje ir tautinėje veikloje.

Ir su valstybių sienomis Latvijai ir Estijai kur kas labiau pasisekė negu Lietuvai. Mūsų kaimynės turi plačias jūrines pakrantes, kuriose išsidėstęs ne vienas uostas.

Lietuva teturi labai trumpą pajūrio juostą su vieninteliu uostu.

Ir su sostinėmis Latvijai ir Estijai pasisekė geriau negu Lietuvai, nes Ryga ir Talinas yra tų kraštų centruose, toliau nuo pasienio, ir dar yra uostamiesčiai. Lietuvos sostinė – Vilnius pakibęs greta Baltarusijos pasienio.

Lietuvą su ES jungia tik siauras Suvalkų koridorius, esantis tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, kuri, lyg kokia pasala, įsitaisiusi Lietuvos užnugaryje.

Kalbant apie tris mažas Baltijos valstybes, kelia nuostabą, kaip jos čia atsirado, kai jų siaurą pajūrio juostą nuo sausumos pusės supa didžiuliai slaviški tautinių grupių plotai.

Ši situacija labai primena mažą Izraelį, kurį iš visų pusių supa didžiuliai arabų ir musulmonų plotai.

Mūsų istorikai ir kultūrininkai, kalbėdami apie Rytų Prūsiją arba Mažąją Lietuvą, lygina ją su Latvija ir Estija, o jų kultūrinius ir ekonominius pasiekimus aiškina dominuojančia evangeliška tikyba.

Aš manau, kad tų kraštų pasiekimai būtų tokie pat, net jei ten tebevyrautų katalikybė. Mūsų kaimynių pasiekimai formavosi ne religiniu pagrindu, o dėl vokiško darbštumo ir dėl vokiškos vakarietiškos apšvietos. Juk didžioji Vokietijos dalis yra katalikiška ir ten kultūros bei ekonomikos pasiekimai nėra mažesni už evangelišką Vokietijos dalį.