KLAJONIŲ PO ATMINTĮ PARIBIAI

Aplinkos ministerija siūlo vėl didinti degalų akcizą. Ir dar kartą girdime tą pačią įtikinėjimų argumentaciją – „tai yra nuosekli valstybės politika“. Šįkart esą akcizai didinsimi ne primityviai pasipinigaujant, o atsisakant iškastinio kuro.

Gal juos ten tikrai užkeikė šitai paramnezijai. O gal naujoji nomenklatūra tą būdvardį „nuoseklus“ su politedukaciniais reikšmių priedais į viršugalvį įsipreparavo pasiklausę kokio nors trejų devynerių prisvaigusio politologo?

Na, yra ir kitų stebinančių paribių ar minties klajonių.

„Jei palyginsime 2008 metų kainas, tai šiandien švieslentėje yra panašios kainos, kaip prieš 15 metų. Nėra tiesa, kad degalai ypač brango“, – praėjusią savaitę dėstė aplinkos ministras S. Gentvilas.

Ar tikrai taip jau tos benzino kainos nekilo?

Net A95 nematęs J. Husas lyginamojo naivumo pratybose vis tiek būtų riktelėjęs priešmirtinį savo „Sancta simplicitas!“.

Matyt, kai turi asmeninį vairuotoją, o už reikaliukais ir reikalais pravažinėtus degalus metų metus moka valstybė, atsitinka įvairių netikėtumų.

Patikslinkime. 2008 m. gruodžio 8-ąją „Orlen Lietuva“ degalinėse litras A95 markės benzino kainavo 2,7 lito, dyzelino – 3,02 lito už litrą, „Lukoil Baltija“ (nūnai „Viada“) A95-ąjį benziną pardavinėjo po 2,69 lito už litrą, litrą dyzelino – už 3,01 lito.

Taigi degalai 2008 m. pabaigoje kainavo 0,78–0,87 euro už litrą. Palyginimui – praėjusią savaitę, kai ministras taip optimistiškai edukavo, pačių pigiausių degalų tinkle A95 benzinas švieslentėse spinduliavo 1,51 euro „pigybę“. Na, niekaip čia neįžvelgsi 2008 ir 2023 m. kainų lygybės, kai realiai mokėti tenka dvigubai.

Tačiau ministras akcentuoja: „Tai nuosekli valstybės politika atsisakinėti iškastinio kuro, pereidinėti ant švaresnio sveikatai, tausesnio kitokio transporto, šildymo, kitokios pramonės, energetikos ir šitas akcizų paketas į tai orientuotas.“

Ačiū labai.

P. S. Matyt, kai turi asmeninį vairuotoją, o už reikaliukais ir reikalais pravažinėtus degalus metų metus moka valstybė, atsitinka įvairių netikėtumų. Gali net būti, kad į pasaulį žvalgantis pro limuzino langą galų gale įvyksta pats tikriausias atotrūkis nuo gamtos, tautos ir apskritai realybės.