Teroristinės Rusijos pradėta plataus masto invazija Ukrainoje tęsiasi jau beveik pusantrų metų, tačiau, nepaisant informacinio nuovargio, Lietuvos gyventojų noras aukoti, savanoriauti ir stebėti su karu susijusias naujienas neslopsta. Kartu gyventojai vis labiau domisi NATO šalių sprendimais šioje situacijoje, parodė birželį agentūros „Idea prima“ užsakymu atliktas tyrimas.

Stengiasi padėti

Asmeniškai prie įvairių paramos Ukrainai iniciatyvų, viešinamų socialiniuose tinkluose, prisidėję nurodė 74 proc. tyrimo dalyvių – 5 proc. punktais daugiau negu 2022 m. spalį rinkos tyrimų ir technologijų bendrovės „Synopticom“ atliktos analogiškos apklausos metu.

Taip pat 5 proc. punktais sumažėjo visai abejingų ir neprisidedančių prie Ukrainos palaikymo iniciatyvų žmonių skaičius – nuo 31 proc. iki 26 proc. 4 procentiniais punktais padidėjo skaičius žmonių, aukojančių didesnes pinigines sumas nuo 100 eurų – nuo 17 proc. iki 21 proc.

„Viešojoje erdvėje jau bene metus girdime nuogąstavimų dėl to, kad nuo pirminio šoko atsigavę žmonės apsiprato ir grįžo į įprasto gyvenimo rutiną. Vis dėlto apklausos rezultatai rodo, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis širdyse ir toliau kasdien yra su Ukraina – ne tik stebi karo ir politinius įvykius, bet ir bando padėti ukrainiečiams išgyventi, laimėti šį karą ir, kiek įmanoma, greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Ukrainą žmonės ir toliau aktyviai palaiko tiek piniginėmis aukomis, tiek savanoriškomis veiklomis“, – teigia tyrimą inicijavusios pokyčių komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Linas Damanskis.

Daugiau aukoja

Didžioji dalis šalies gyventojų prie paramos Ukrainai iniciatyvų teigia prisidėję aukodami iki 100 eurų siekiančias sumas – 34 proc. (2022 m. spalį – 36 proc.). Nors aukojančių iki 100 eurų sumažėjo, atsirado daugiau žmonių, paramai skiriančių didžiausias, virš 500 eurų, siekiančias sumas – 7 proc. (spalį – 5 proc.).

Piniginėmis aukomis Ukrainos kovą palaikančių vyrų yra truputį daugiau negu moterų, atitinkamai 59 ir 53 proc. Ukrainos palaikymo iniciatyvoms reikalingus daiktus ir toliau labiau linkusios aukoti moterys (28 proc., 2022 m. spalį – 29 proc.) nei vyrai (23 proc., 2022 m. spalį – 22 proc.).

Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis širdyse ir toliau kasdien yra su Ukraina – ne tik stebi karo ir politinius įvykius, bet ir bando padėti ukrainiečiams.

L. Damanskis taip pat atkreipia dėmesį į išaugusius savanorystės mastus – 10 proc. gyventojų teigia dalyvavę tokiose iniciatyvose (2022 metų spalį – 8 proc.).

Kuo pasitiki

Norėdami sužinoti aktualijas ir naujienas apie agresorės Rusijos karą prieš Ukrainą, Lietuvos gyventojai pirmenybę teikia televizijai – ją renkasi net 32 proc. apklaustųjų (2022 m. spalį – 30 proc.). Antroje vietoje pagal populiarumą yra naujienų portalai – juose informacijos ieško 29 proc. apklaustųjų (spalį – 26 proc.). Trečioje vietoje išliko socialiniai tinklai, juose informacijos ieško 4 procentiniais punktais mažiau žmonių negu praėjusių metų spalį – atitinkamai 21 proc. ir 25 proc.

„Pirmaisiais karo mėnesiais svarbiausia būdavo informaciją gauti kuo greičiau, todėl stebėjome itin išaugusį socialinės medijos vartojimą. Šiuo metu daugeliui rūpi ne tik operatyvi naujienų sklaida, bet ir informacijos patikimumas ir išsamesnė analizė. Socialiniuose tinkluose skelbiama informacija apie karą pernai spalį pasitikėjo 47 proc. gyventojų, o birželį jų skaičius sumažėjo iki 39 proc. – tai rodo išaugusį kritinį vertinimą“, – komentuoja komunikacijos ekspertas.

Ieškodami aktualios informacijos apie karo eigą Ukrainoje, gyventojai labiausiai pasitiki Lietuvos ir Ukrainos socialinės medijos kanalais – atitinkamai 66 proc. ir 26 proc. (2022 m. spalį – 68 proc. ir 28 proc.). Dar labiau sumenko pasitikėjimas agresorės Rusijos socialiniuose tinkluose skelbiama teikiama informacija – ja pasitiki vos 6 proc. apklaustųjų (spalį – 7 proc.). Pastebimai, iki 10 proc., išaugo domėjimasis NATO šalių narių sprendimais šioje situacijoje; praėjusį spalį Aljanso veiksmais domėjosi 5 proc.

Socialinių tinklų kategorijoje, ieškant informacijos apie karą, lyderis išlieka „Facebook“ – jam pirmenybę teikia 48 proc. gyventojų (praėjusių metų spalį – 51 proc.). Minimaliai paaugo besirenkančių „YouTube“ skaičius – informacijos šiame socialiniame tinkle ieško 26 proc. gyventojų (spalį – 25 proc.). Trečioje vietoje likęs „Telegram“ vėl populiarėja – jį renkasi 13 proc. respondentų, 3 procentiniais punktais daugiau negu 2022 m. spalį (10 proc.).

Socialiniuose tinkluose gyventojus labiausiai domina informacija, susijusi su karo eiga, kariaujančių pusių pergalėmis ar pralaimėjimais – 30 proc. (2022 m. spalį – 37 proc.), taip pat ekspertų komentarai ir prognozės apie karo eigą – jas skaito 23 proc. žmonių (spalį – 24 proc.).

Lietuvos gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą 2023 m. birželio mėnesį agentūros „Idea prima“ užsakymu atliko rinkos tyrimų ir technologijų bendrovė „Synopticom“. Apklausoje dalyvavo 614 žmonių, kurių amžius – 18–60+ metų.