Pirmoji priežastis – atnaujinto (ar naujo?) ugdymo turinio problematika ir jo nesuderinamumas tiek su mokytojų pasirengimu jį įgyvendinti, tiek su mokymo priemonių stoka. Antroji – dėl didelio socialinių tinklų kuriamų aido kambarių ir jų poveikio tradicinei žiniasklaidai, kuriančiai masinančias antraštes ir per daug neanalizuojančiai iškilusių problemų ar situacijos. Trečioji priežastis – politikų nepasirengimas ištarti lemiamą frazę, kad pagaliau reikia pradėti mokytis. Dėl to didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio kartą pasakyta mintis, kad efektyvus botago naudojimas taupo meduolius, turėtų kaip niekada būti aktuali.
Liepos pradžioje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nepliaukštelėjo botagu, o pasiūlė meduolį – prie brandos egzaminų rezultatų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros) pridėti dešimt balų. Įdomioji meduolio dalybos dalis yra ta, kad niekas nepuolė barstyti galvų pelenais, dėl teisingumo neatsisakė savivaldybių skiriamų apdovanojimų. Intrigą dar kursto bandymas eskaluoti teisinį konfliktą tarp ministerijos teisininkų ar prokuratūros galimai inicijuoto tyrimo. Galima numanyti ir galbūt įžvelgti prezidento komandos norą įgnybti švietimo ministrei. Kadangi dabartinė kairiųjų koalicija turi valstybės vadovo palaiminimą, o švietimo politika nėra prezidento stiprioji pusė, tikėtis didelio judesio šioje srityje neverta. Šimtukininkų gausa – iš tiesų nemenkas galvosūkis aukštosioms mokykloms ir pačiai ministerijai.
Tačiau verta prisiminti tarpinių patikrinimų metamorfozes. 2024 m. balandžio 9 d. tuomečio švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto meduolis buvo apibūdintas taip: „Šių metų tarpinių patikrinimų sesija bus laikoma bandomąja, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį valstybinio brandos egzamino vertinimą.“ Dar vienas argumentas pateikti meduolį buvo tas, kad patikrinimų užduotys nebuvo parengtos gana kokybiškai. Šiam meduoliui žavesio suteikė pabarstukai – žinia, kad „matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros antrieji tarpiniai patikrinimai, numatyti 12-oje klasėje, nevyks“. Tuo metu niekas nepuolė kalbėti apie tai, kad toks sprendimas kertasi su Konstitucija, ar ieškoti atsakymų prokuratūroje. Apie meduolį galėjome nuspėti dar 2023 m. liepą, kai buvo prabilta, kad patikrinimus bus galima perlaikyti po metų. Tačiau masinių piligriminių kelionių su skausmo perkreiptais veidais į Šventąją Žemę nebuvo užfiksuota.
Atskiros filmo „Transformeriai“ dalies vertas tarpinių patikrinimų virsmas valstybinio brandos egzamino pirmąja dalimi. Transformacija įvyko, nors viešai deklaruojama, kad švietimo ministro įsakymas negali būti atšaukiamas ar keičiamas. Tad še tau, boba, ir devintinės.
Meduoliui žavesio suteikė pabarstukai – žinia, kad „matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros antrieji tarpiniai patikrinimai, numatyti 12-oje klasėje, nevyks“.
Dešimt taškų gelbėjant „perestukinus“, nėra verti Nobelio premijos, bet sudėjus visus per dvejus metus išdalytus meduolius, – tai logiškas sprendimas. Visiems žinoma dar viena Ostapo Benderio frazė, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Nesimokėte – žinokitės. Tačiau tuomečio švietimo ministro G. Jakšto lūpos bylojo ką kita: „... spręsime vadovėlių ir ugdymo medžiagos trūkumo klausimą...“, „siekiama, kad visos naujos programos turėtų parengtą mokomąją medžiagą. Jeigu jos nėra, užtikrinsime, kad medžiagą parengtų mokytojų dalykininkų asociacijos, pavieniai mokytojai, mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos.“
Kaip ministro iškeltą siekį galėjo įgyvendinti eilinis mokytojas, kurio mokinys ar mokiniai būtų atsidūrę tarp neišlaikiusių? Mokinys neišlaiko brandos egzamino, nes nėra vadovėlių, nes mokytojas dar nėra gerai įvaldęs ugdymo turinio, neturi mokomosios medžiagos ir t. t. Įdomu, ką apie tai sakytų Konstitucija?
Dabar – apie pliaukštelėjimą botagu. Per vasaros atostogas socialiniuose tinkluose išryškėjęs mokytojų fundamentalistinis radikalumas dėl meduolių dalijimo mokiniams, kurie neparodė didelių pastangų mokantis, besibaigiant vasarai turės blėsti. Atkreipsiu dėmesį į vieną dokumentą. Tai „Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašas“. Pora klausimėlių šia tema. Ar žinojote, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. neturėjo likti kontrolinių darbų? Juos turėjo pakeisti formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas. Ar žinojote, kad formuojamojo vertinimo metu yra nerašomi pažymiai? Įdomiausia dalis: „Pažymys yra konstatuojamojo pobūdžio grįžtamojo ryšio forma. Tačiau mokinio įgytų kompetencijų vertinimas pažymiu neturėtų būti vyraujanti praktika, nes toks vertinimas nenurodo tolesnio mokymosi perspektyvų mokiniui.“ Revoliucija ar perversmas, kurio niekas nepastebėjo.
Ateityje išleisime tūkstančius mokinių, kurių daroma kokybinė pažanga fiksuojama „mokytojui patogia forma, kuria remdamasis prireikus jis galėtų pagrįsti savo sprendimą apie galutinį apibendrintą mokinio pasiekimų vertinimą“. Vadinasi, jeigu norime pliaukštelėti botagu, turime turėti priemonių. Kol kas turime pradėti diskutuoti dėl galimų mokytojo kokybinių pastebėjimų apie mokinio daromą pažangą ir jų fiksavimą patogia forma. Kaip ši formų įvairovė derės su valstybiniais brandos egzaminais? Taigi, iš didelės fundamentalistinio radikalumo sniego lavinos griūties pradėsime girdėti tik tirpstančio sniego čiurlenimą.
Ar iš tikrųjų tokie mokinių pasiekimų vertinimo pokyčiai yra pagrįsti Lietuvos tikrove? Šią akimirką pagalvokime ne apie premjero Gintauto Palucko politinį likimą, bet apie mokinius, kurie turėtų būti siunčiami pagal mokytojui patogius kokybinius pastebėjimus į profesines mokyklas. Kaip tokia mokinių pasiekimų vertinimo forma dera ar derės su išoriniais apibendrinamaisiais vertinimais, t. y. NMPP, PUPP, VBE?
Tenka klausti, ar sniego gniūžtė jau pajudėjo. Pliaukštelėjimas botagu pagal pateiktą dokumentą kol kas yra neįmanomas, nes neaišku, kaip su juo dera valstybinių egzaminų brandos nustatomos išlaikymo ribos. Ar botago pliaukštelėjimas buvo įmanomas anksčiau? Tai jau atskiros tyrimo diskusijos tema.
Botago pliaukštelėjimas turi būti pagrįstas nuoseklia mažiausiai šešerių metų veikla, o ne dvejų metų meduolių dalijimo praktika. 2023 m. rugsėjo 1 d. mokytis pradėję penktokai jau turėjo žinoti, kuo skiriasi mokymo paradigma nuo mokymosi paradigmos, kad už mokymosi pasiekimus atsako mokinys, o ne mokytojas, kuris pagal mokyklos patvirtintus algoritmus turi vis tiek parašyti patenkinamą pažymį; kad vienuoliktoje klasėje jų lauks akademiniais reikalavimais grįsta ugdymo programa, o norint išlaikyti bet kurį brandos egzaminą reikės surinkti 35 taškus iš 100; kad niekas nekurs egzaminų su didele išlaikymo imtimi, o žiniasklaida nesivadovaus socialinių tinklų kuriamais aido kambariais ir neskleis žinių apie tai, kaip egzaminai neatitinka gyvenimo ar griauna jį mokiniams; kad politikai pasakys, jog atėjo metas mokytis.
Naujausi komentarai