Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė darbą pradėjo dešimtadaliu susimažintu atlyginimu. Tačiau idiliškas kankliavimas netruktų peraugti į susierzinimą, jei ta pati visuomenė žinotų, jog LTOK vadovo atlyginimas artimas penkiaženklei sumai.

Rinkimų rietenos parodė, kad demokratijos egzamino Lietuvos sportas neišlaikė, o įsismarkavusioje kovoje krito daugiausia džiaugsmo sirgaliams per nepriklausomos šalies istoriją padovanoję Virgilijus Alekna ir Arvydas Sabonis.

Abiejų jų įvaizdžio drobėse – ne mažiausios dėmės. Sporto bendruomenei būtų utopija surasti bent panašaus autoriteto kandidatą, tačiau tai nesuveikė. "Mažų pergalė prieš didelius", – rezultatus įvertino nugalėtoja. Jos teigimu, visi LTOK nariai – lygūs. Tada galime klausti kitaip: kodėl prieš olimpiadas sudarant planuojamų vietų sąrašą iš lengvaatlečių, krepšininkų, plaukikų, imtynininkų ir penkiakovininkų reikalaujama medalių, o badmintonininkams pakanka patekti į trečiąjį dešimtuką?

Jei skaičiuotume balsus tik sporto šakų, kuriose mūsiškiai yra tapę olimpiniais prizininkais, V.Alekna laimėtų triuškinamai. Tačiau rinkimų principai yra kitokie ir čia po du balsus turi visi – ar tai krepšinis, ar kerlingas. "Širdžių čempioną" iškėlusios didžiosios federacijos pabandė pauogauti mažųjų daugumos pievelėje, tačiau sistema konkurentų nepripažįsta – net jei tai ir legendiniai vardai.

Anksčiau žarijos tik ruseno, o dabar dega atvira liepsna. Vairuojant įsisiūbavusį LTOK laivą, prezidentei prireiks ne mažiau triūso nei 34 metus ant peties laikant šautuvą.

Šaulė, matyt, vadovavosi prancūziška patarle, jog moteris visada renkasi vyrą, kuris pasirinks ją. Tikėtina, kad naujoje komandoje visi turės privalumų: viceprezidentai ir generalinis sekretorius laikys save laisvais, o moteris – ištekėjusia.

"Esu moteris, tad iš esmės esu linkusi ne kariauti, o kalbėtis", – tikino laimėtoja. Kelias taikos link bus sunkus, bet istorijoje apstu pavyzdžių, kad moterys tvarkosi išmintingiau už vyrus.