Sunku per dvejus metus – tiek laiko liko iki savivaldybių tarybų bei prezidento rinkimų – išspręsti daugelį Lietuvos gyventojus slegiančių problemų. Tikėtina, kad "valstiečių" ketinimai iš tiesų yra geri, deja, tik gerų norų nepakaks.

O taip jau yra, kad ilgainiui tais, kurie valdžioje, žmonės nusivilia: arba rinkėjai nesulaukia reformų, arba kyla kokie nors korupcijos skandalai, arba atsiranda pažymos ir t.t. Nors iš tiesų padėtis Lietuvoje blogėja savaime.

"Valstiečiams" (jei bus valdžioje) potencialiai gresia du dalykai: frakcijos nubyrėjimas ir populiarumo smukimas. Vis dėlto galbūt įmanoma kristi švelniai, o ne kietai, kaip tai nutiko socialdemokratams?

Vienas iš būdų išlikti populiariems ir, ko gero, pats geriausias – tai bandyti palengvinti žmonių gyvenimą. Vis dėlto greitai to nepadarysi: ekonominių ir socialinių klausimų sprendimas – ne gatvės perasfaltavimas, kur ėmei ir padarei. Negana to, norint įgyvendinti struktūrines, o ne kosmetines reformas, savo rankose reikia turėti visus valdžios svertus.

Be abejo, galima likti ir nuošalėje; atrodo, šį kelią dabar svarsto konservatorių vadovai, norintys tinkamai pasirengti jau kitiems rinkimams. Bet "valstiečiams" po antrojo turo tapo sunku likti nuošalėje.

Tokiu atveju, galima formuoti Vyriausybę, kuri būtų kuo mažiau tapatinama su pagrindine valdančiąja partija: jei susimauna ministrų kabinetas, jam ir tenka atsakomybė. Arba galima kviesti į valdžią visus ir formuoti nacionalinės atsakomybės Vyriausybę. Tačiau tam "valstiečiams" koalicijos tik su socialdemokratais nepakanka – juk opozicijoje lieka konservatoriai ir ateityje lyderystę dešiniajame flange (tikėtina) perimsiantys liberalai. Akivaizdu, kad ši valdžios ištroškusi kompanija padarys viską, kad kiekviena valdančiųjų klaida būtų išryškinta.