Praeitos savaitės pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko kvietimu Vilniuje lankėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generalinis sekretorius Marcas Perrina de Brichambaut, kuris susitiko su aukščiausiais mūsų šalies pareigūnais – Prezidente Dalia Grybauskaite, ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi.

Užsienio reikalų ministerijos organizuotoje neformalioje diskusijoje, skirtoje techniniam Lietuvos pasirengimui 2011 m. pirmininkauti ESBO, dalyvavo ES specialūs atstovai, ES šalių užsienio reikalų ministerijų atstovai. Tarp diskusijos dalyvių – ir aukštas Kazachstano užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Dulatas Kuanyševas, kuris Kazachstano ambasadoje su Kazachstano ambasadoriumi Galymžanu Koišybajevu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistams pristatė savo šalies požiūrį į pirmininkavimo ESBO perspektyvas, kylančius iššūkius ir spręstinas problemas.

Žinia, dar 2004 m. Lietuvos valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą dėl mūsų šalies pirmininkavimo ESBO, o po trejų metų, 2007 m., ESBO šalių užsienio reikalų ministrai Madride 2011 m. pirmininkavimą nusprendė patikėti Lietuvai.

Kazachstanas, pirmas iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių gavęs ESBO pirmininko postą, vairuos šią organizaciją jau nuo 2010 m. pradžios. Būtent todėl artimas mūsų valstybių, Lietuvos ir Kazachstano, bendradarbiavimas tampa toks svarbus – ir ne tik aktyviai besiplėtojančių dvišalių santykių plotmėje.

ESBO, savo veiklos pradžioje žinota kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, buvo viena svarbiausių tarptautinių Šaltojo karo laikotarpiu veikusių organizacijų, kone daugiausia prisidėjusių prie Europos taikos ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo. Būtent ši organizacija, veikusi bekompromisės Šiaurės aljanso ir Varšuvos sutarties šalių priešstatos sąlygomis, tapo savotišku forumu, kuriame dar buvo įmanoma pasiekti konstruktyvių kompromisinių sprendimų. Vienas jų – Helsinkio baigiamasis aktas, kurio pagrindiniai nuostatai gerokai stimuliavo žmogaus teisių aktyvistų judėjimą buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Dabar Austrijos sostinėje Vienoje įsikūrusi ESBO – didžiausia regioninė saugumo organizacija, vienijanti 56 valstybes. Jai priklauso ne tik visos Europos šalys, bet ir JAV, Kanada, Rusija, Turkija, taip pat visos Centrinės Azijos šalys (Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas). ESBO vienus metus pirmininkauja viena iš valstybių narių – šįmet šią svarbią funkciją vykdė Graikija.

Pirmininkaujančios valstybės veiklą remia ESBO narių trejetas, į kurį, be šalies, formaliai vairuojančios ESBO veiklą, įeina praeitais metais pirmininkavusi valstybė ir būsimoji pirmininkė. Būtent todėl Lietuva, nuo šių metų pradžios ESBO pradėjus pirmininkauti Kazachstanui, jau tampa trejeto nare, ji bus aktyviai įtraukta į patį pirmininkavimo procesą. Pasak Kazachstano užsienio ministerijos pareigūno D.Kuanyševo, tai įpareigoja Lietuvą ir Kazachstaną glaudinti ir taip labai neblogus tarpusavio santykius, svarstyti galimus iššūkius ESBO regione, nuolat derinti idėjas ir iniciatyvas, kurių pagrindu numatoma formuoti Lietuvos pirmininkavimo 2011 m. ESBO prioritetus, pirmiausia, matyt, transporto ir susisiekimo srityje.

Sparčiai besivystantis, nemažą pasaulio investuotojų dėmesį traukiantis Kazachstanas – įspūdinga Centrinės Azijos valstybė, ji atlieka vis didesnį vaidmenį ne tik regiono organizacijose, bet ir pasaulyje. Eurazijos centre išsidėsčiusio Kazachstano teritorija užima beveik 3 mln. kv. km – tai devinta pagal dydį šalis pasaulyje, labai turtinga naudingųjų iškasenų.

Sakoma, kad Kazachstane, be didžiulių naftos, dujų telkinių, galima rasti kone visų cheminių Mendelejevo periodinės lentelės elementų. Be to, ši Centrinės Azijos šalis labai reikšminga dėl savo geografinės padėties – būtent per Kazachstaną eina vadinamasis naujasis Šilko kelias, kuris augančią Kiniją sieja su Vakarų Europa. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos verslininkai, ypač dabar, patirdami finansinės krizės poveikį, vis labiau svarsto galimybę skverbtis į Kazachstano rinką, o daugeliui ji tampa tramplinu į Kiniją.

Glaudus Vilniaus ir Astanos diplomatinis bendradarbiavimas pirmininkavimo ESBO kontekste mažiausiai dvejus metus teiks mūsų šaliai unikalią galimybę išskirtinėje pozicijoje dalyvauti magistraliniame Eurazijos plėtros vektoriuje. Ar sugebėsime visapusiškai, neformaliai pasinaudoti ta išskirtine proga, priklausys tik nuo mūsų.