(NE)BŪTI KAIP VISI

Daugelis esame, jei ne susidūrę, tai bent girdėję šiurpių istorijų, susijusių su autizmo sindromą turinčiais vaikais. Prievartinis medikamentinis gydymas, siuntimas į psichiatrijos ligoninę – sovietmečio atgarsiai. Tačiau ir šiais laikais autistiškus vaikus auginantys tėvai jaučiasi stigmatizuoti. Skambi frazė „Šiandien – autistas, rytoj – genijus“ neguodžia, nes ateities mikelandželams ir einšteinams pagalbos reikia šiandien. Netekusieji vilties sulaukti šviesesnio rytojaus netgi emigruoja ten, kur autistai vaikai jau šiandien yra visaverčiai visuomenės nariai, o inkliuzinis ugdymas (pas mus vadinamas įtraukiuoju) toli pažengęs.

Vis dėlto lūžis įvykęs. Vien tai, kad tėvai drąsiai kalba apie savo problemas (kaip neseniai padarė ir žinoma muzikos pasaulio pora Katažina ir Deivydas Zvonkai, viešai prisipažindami, kad augina sūnų su autizmo sutrikimu) – didžiulis pokytis visuomenėje. Na, o pasiklausius ministerijų atstovų, – išvis gerovė: 90 proc. specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) turinčių vaikų mokosi su bendraamžiais, o nuo 2024-ųjų šių vaikų tėvai galės parinkti jiems kokią tik nori ugdymo įstaigą – visos privalės priimti. Valio sąmoningai visuomenei – visi čia savi! Tačiau Lygių galimybių tarnybos kontrolieriaus atliktas tyrimas atskleidžia ką kita – SUP vaikus matyti bendrose klasėse nori mažiau nei pusė gyventojų. Visuomenės brandos egzamino dar neišlaikome.

Skambi frazė „Šiandien – autistas, rytoj – genijus“ neguodžia, nes ateities mikelandželams ir einšteinams pagalbos reikia šiandien.

„Kitoks“ moksleivis nėra entuziastingai laukiamas nei būsimųjų bendraklasių, nei jų tėvų, nei mokytojų. Visų nerimas turi pagrindo. Trūkstant mokytojų padėjėjų, kitos pagalbos darbui su SUP vaikais, mokytojai vėl raginami priimti prasmingą iššūkį. Tik lozungai – sau, o gyvenimas – sau. Klasėje, mažyčiame mūsų visuomenės veidrodyje, dar – ne itin gražus įtraukiojo ugdymo atspindys, ir mokytojų entuziazmas nepapudruos nosytės. Investicijų į toleranciją, empatiją reikia ne tik ugdymo įstaigose, bet ir žmonių protuose, širdyse. Mat SUP vaikų skaičius grėsmingai didėja, daugėja psichikos sveikatos sutrikimų. Ir kas žino, ar kada kuris iš mūsų netaps „kitokiu“.