Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos viešojoje erdvėje nugriaudėjo sprogimas – Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė susitikti su JAV vadovu Baracku Obama. Kurgi tai matyta!

Juk Lietuvos diplomatijoje buvo įprasta: kai kviečia – važiuok (išskyrus į Maskvą per gegužės 9-ąją), o kai kviečia JUNGTINIŲ VALSTIJŲ PREZIDENTAS, NOBELIO TAIKOS PREMIJOS LAUREATAS, "TIMES" ŽURNALO METŲ ŽMOGUS ir kitų titulų nešiotojas B.Obama, net negalima svarstyti!

Toks D.Grybauskaitės poelgis, pasak kai kurių apžvalgininkų, ne tik antausis amžinam strateginiam sąjungininkui Vašingtonui, bet ir grėsmė Lietuvos saugumui, nes saugumo garantas JAV dabar įsižeis ir nebesaugos mūsų.

Maža to, D.Grybauskaitė dar nenori aiškintis, kodėl ji vietoj savęs į Prahą papietauti siunčia premjerą Andrių Kubilių. Todėl išvada viena – tai dar vienas reitingų išlepintos Prezidentės neargumentuotas emocijų proveržis.

Jei toks nutikimas būtų buvęs prieš metus, tuometis Lietuvos vadovas net nesvarstęs (nes tuomet svarstė ne jis, o Užsienio reikalų ministerija) į lėktuvą būtų prisisodinęs žurnalistų ir skubėjęs į Prahą, o po to "šaltiniai" būtų pasakoję apie nuoširdų prezidentų pasisveikinimą.

Tačiau, kitaip nei prieš metus, dabar Lietuvos prezidento poste – kitas asmuo, o ir B.Obama – jau ne tas. Visų pirma, B.Obamos žavesys blanksta. Jo administracijos atmestinas požiūris į Europą pykdo ir senuosius europiečius (neseniai ispanai pasiuto dėl jo atsisakymo dalyvauti aukščiausio lygio ES ir JAV susitikime), ir naujuosius. Ar galima surasti didesnio neišmanymo arba kvailumo pavyzdį, nei pranešti Varšuvai apie sutartos priešraketinio skydo programos atsisakymą būtent tą dieną, kai suėjo lygiai 70 metų nuo SSRS smūgio į nugarą Lenkijai?

Be to, pirmieji apie tai sužinojo ne Lenkijos (ir Čekijos) pareigūnai, o JAV žurnalistai. Ar tai neprimena Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimų istorijos Lietuvoje?

O skubus (likus savaitei) pakvietimas pietų į Prahą taip pat rodo ne tik atmestiną B.Obamos administracijos požiūrį į Vidurio ir Rytų Europą ("vis tiek atskubės"), bet ir tai, jog JAV vadovas nenusiteikęs skirti laiko šio regiono lyderiams. Tikriausiai ne tik D.Grybauskaitė siekia patekti į Baltuosius rūmus, o Prahoje susirinks net dešimt Naujosios Europos valstybių vadovų, t. y. jei kiekvienam iš jų B.Obama skirtų pusvalandį, tai užtruktų penkias valandas. Abejotina, ar atsiras tiek laiko tarp sutarties su Rusija dėl branduolinio ginklo mažinimo pasirašymo ir iškilmingų pietų. Geriausiu atveju pavyks paspausti ranką ir padaryti bendrą nuotrauką.

Tiesa, galbūt visai ne šios priežastys paskatino B.Obamą pakviesti Vidurio ir Rytų Europos lyderius, tarp jų ir D.Grybauskaitę. Gal Baltieji rūmai iškilmėmis, kuriose dalyvaus Rusijos vadovas, nori sutaikyti Maskvą ir amžinai jos bijančias šalis – atversti naują puslapį istorijoje, kaip dažnai mėgsta kartoti B.Obama?

Tuomet Baltieji rūmai dar kartą parodė savo neišmanymą. Nors pasirašyta sutartis labai svarbi visam pasauliui, didžiausią grėsmę Vidurio ir Rytų Europai kelia ne Rusijos branduolinis ginklas, o jos milžiniškos konvencinės pajėgos, Vidurio ir Rytų Europos energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Be to, per pietus, aidint tostams už naują erą, Rusijos ir JAV amžiną draugystę, Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderiai vėl, kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą, bus tik bejėgiai statistai.