Patyčios mokyklose, smurtas prieš vaikus – vienas didžiausių visuomenės skaudulių. Tai tarsi visuomenės vėžys, kuris bene kasmet ne vieną paauglį priveda prie savižudybės. Visoje šalyje, miestuose skelbiamos akcijos, kviečiančios atsisakyti smurto, psichologinio teroro yra geros bent jau tuo, kad apie šią problemą pradėjome kalbėti ir jo nesistengiame nematyti. Bet tai – tik pirmas žingsnis. Pirmiausia tą problemą turi pripažinti pačios mokyklos ir, svarbiausia, tėvai.
Deja, dažniau mokyklos prestižas, geras įvaizdis būna aukščiau visko. Taip pat ne paskutinį vaidmenį atlieka ir moksleivių krepšelių sistema – kad ir koks padauža, mušeika, kenkėjas būtų sunkiai auklėjamas vaikas, jis atneša pinigų ugdymo įstaigai.
Negalima kaltinti vien mokyklų vadovų. Paprastai patyčios, žeminimas nebūna spontaniškas ir pavienis įvykis, o ilgai trunkantis reiškinys. Apie tai anksčiau ar vėliau sužino visi klasės vaikų tėvai, bent kiek bendraujantys vakarais su savo atžalomis. Bet visi linkę tylėti, jei auka yra ne jų vaikas. O skriaudžiamojo artimieji kaip tik vėliausiai sužino apie vaiko kančias, nes šis būna įbaugintas arba neturi patikimo ryšio su šeima ir verčiau renkasi tylią kančią arba net savižudybę.
Sostinėje nuskambėjo atvejis, kai ir mokyklos vadovybė, ir tėvų taryba vieningai nutarė užglaistyti smurto atvejį, kai buvo sunkiai sužalotas vaikas. Galiausiai ne smurtautojas, o auka turėjo išeiti iš šios mokyklos. Tai labai simptomiška mūsų visuomenei: kol vilkas ne mano avidėje, nieko noriu matyti ar girdėti, o ką jau kalbėti apie pagalbą.
Pagaliau kokį pavyzdį vaikams rodome mes, suaugusieji, kasdienėse situacijose? Palikti automobilį neįgaliųjų vietose prie parduotuvių, išmesti padangas pakelėje, pavojingai manevruoti, neįjungti posūkio šviesų yra vyriškumo, aukštesnio statuso ženklas, o mandagus elgesys, tolerancija, atlaidumas – skystablauzdžių, varguolių bruožas.
Normalu yra koneveikti ir seksualines mažumas, kitataučius, apskritai kitaip mąstančiuosius ar besirengiančiuosius. Nebūtina viskam pritarti, bet ar būtina plūstis? Matydami nuolatinį mūsų pyktį aplinkai tokie auga ir mūsų vaikai.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
Skubi pagalba | 112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai